Mūsų, nereikalingų rudeniukų, "Penktoje kojoje" užderėjo kaip obuolių apleistame sode. Arba kaštonų. Visai neatsimename, kaip patekome į prieglaudą. Buvome dar per mažos.
Esame dvi miniatiūrinės sesutės. Na, visiškai miniatiūrinės. Gal dviejų mėnesių, o gal dar mažiau, plonomis kaip pieštukai kojytėmis, kurių beveik nematyti per papurusį kailiuką, kuris dabar darosi tamsaus aukso spalvos, kaip klevo lapai ar kaštonai. Todėl, kad esame rudeninukės. Mūsų bendras svoris – 2,2 kg gryno džiaugsmo. Kvepiame pienu ir grikiais su medumi, kaip visi maži šuniukai.
Esame labai drąsios (visai nebijome tetų taksių) ir labai sumanios (žinome, kur „valgykla“, žinome, kur laikraščiai (dažniausiai pavyksta pataikyti patys suprantate ką), mokame urgzti ir cypsėti. Dar nelojame, bet jei reikės – išmoksime.
Norėtume nesiskirti, nes iki šiol gyvenome tik kartu. Tiesa, gyvenome dar taip trumpai, kad gal priprastume ir atskirai, tik būtų liūdniau.
Jei ką, skambinkite mūsų globėjai tel. 8 699 04254 (Vilnius)
