Kiekvieno mūsų pareiga – nepalikti kenčiančio gyvūno nelaimėje, t.y. neleisti jam kankintis. Kiekvienu gyvenimo atveju turime elgtis humaniškai. Tik ar ši sąvoka suprantama vienodai? Kartais gyvūnai būna taip sužaloti (stuburo lūžis; siaubingos infekuotos žaizdos, pažeidusios kaulus, organus; apdegęs gyvūnas ir t.t.) , kad išgydyti jų nebeįmanoma, tenka etutanazuoti. Savanoriškų prieglaudėlių praktika tokia, kiek tenka pastebėti - gyvūnas gydomas, jei tik tai įmanoma, net jei ir labai brangu.
Liūdna ir labai skaudu, tačiau kartais būna ne viskas tik „taip“ arba tik „ne“. Yra situacijos, kai negali eutanazuoti, bet negali ir neeutanazuoti.
Medeinos g. akliukų istorija:
Taigi, vakar nutiko tai, ko visuomet labai bijo gyvūnų gelbėtojai– vėl žinia apie aklus kačiukus (netekusius akių dėl ligos). Iš pradžių VšĮ „Rainiukas" vadovė Orinta net nežinojo, kad jie neturi akių. Tiesiog vežė geranoriškam žmogui, vardu Andrius, Gentamiciną ir Hypromeliozę (jo namo rūsyje laukinė katė atsivedė kačiukus, apie kuriuos jis sužinojo vos prieš dieną, ir buvo matyti, kad akys pūliuoja). Nieko blogo nenujausdama Orinta, pasinaudojusi laisva minute,nutarė padaryti jų foto. Kai ji pamatė tamsiam, purvinam ir šaltam rūsy trijų mažyčių juodų debesėlių akis, jai užgniaužė kvapą...
Andrius mikliai rado batų dėžę, jie susikrovė trejetą ir nedelsiant nuvažiavo pas gydytoją. Aišku viskas buvo ir be apžiūros – visi liks akli. Dar atliko testus dėl leukozės ir imunodeficito (tokiu atveju, būtų tekę priimti siaubingą sprendimą, nes, anot gydytojos, tokiems mažiems akliems nepagydomos ligos vis vien baigsis mirtimi), tačiau testai parodė, kad baisių ligų nėra. Apžiūros metu kačiukai išdykavo, žaidė ir džiaugėsi dėmesiu. Pasiūlėme konservų – dar nemoka patys valgyti, išmoks maždaug po savaitės.
„Na, ką darysim?“ O ką gi gali daryti?! Mes tvirtai žinom, kad ir akli gyvūnai gali gyventi visavertį gyvenimą, žinom, kad jie gali būti laimingi ir mylimi. Bet žinom, kad dabar jie keliaus į rūsį pas savo laukinę mamą, žinom, kad pradės augti, o kai rūsio durys bus atidarytos, jie visi keliaus po ratais, jei nenumirs nuo viruso sukeltų pasekmių. Mums beliko pradėti gydymą – antibiotikus, vitaminus, akių lašinimą.
Ačiū Andriui, sutikusiam lankyti juos rūsy ir lašinti akytes. Vyras ir vaistus leis. Bet kiek tai galime tęsti?! Jau šiandien jie atrodo geriau, jau pūliavimas aprimęs. Gydymas padės. O kas tada? Jie negalės gyventi lauke su šia negalia.
Reikia priimti sprendimą. Negalima buvo iš jų atimti galimybės būti paviešintiems.
Dvinukės sesytės ir drąsuolis broliukas. Visi, kaip bebūtų keista, mėgaujasi žmonių draugija ir nė šnypšt.
Norim tikėti, kad atsiras Lietuvoje trys nuostabūs žmonės, sutiksiantys juos laikyti iki padovanojimo. Jei tokie neatsiras – kam tuomet tas gydymas, kam tas duotas šansas? Juk po to bus tik skaudžiau. Laukti globėjų negydant taip pat neįmanoma – tai jau žiaurus elgesys su gyvūnais.
Šiandien šie akliukai neturi globėjo. Dar savaitę – dvi galėtų būti prie katės mamos, kol išmoks valgyti, o kas paskui..?
LABAI REIKALINGI GLOBĖJAI JAU DABAR! Galbūt nedrąsu? Paskambinkite, viską papasakosime, kartu pagalvosime, kaip būtų geriau. Galbūt tai bus pirmas Jūsų globotinis ir Jums atrodo, kad nemokėsite, nepavyks..? Viskas pavyks! Mes Jūsų nepaliksime, viskuo aprūpinsime, padėsime, bendrom jėgom globosime ir ieškosime namų.
Negalime jų palikti, negydyti, nusisukti. Reikia arba globoti, arba priimti skaudų sąmonei ir sielai sprendimą per kelias dienas. Padėkite mums, patarkite, pasidalinkite patirtimi.
Kačiukai randasi Vilniuje, bet jei atsirastų žmonės iš kito miesto, kurie galėtų priglausti bent vieną kačiuką, organizuotume jų atvežimą.
Klinikoje buvo išleista 45 lt. Dabar nupirkti vaistukai už 20 lt. Būsime dėkingi už paramą.
Nepalikime tokių nelaimėlių bėdoje, negalvokime „geriau nežinoti“, priimkime tinkamą sprendimą. Juk Lietuvos beglobiai – visų mūsų atsakomybė.
Ačiū Jums.
Skambinti: 861558898; 868973782
VšĮ „Rainiukas"
Į/k 302733794
Swedbank
LT567300010130758928
SWIFT/BIC HABALT22
http://www.rainiukas.lt
