Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 21d. 09:30

Naminių gyvūnų stresas: tai įveikiama?

Naminių gyvūnų stresas
Naminių gyvūnų stresas

Ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai patiria stresą. Jo metu pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, širdies plakimas. Dauguma organų veikia itin dideliu intensyvumu, ko...

Ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai patiria stresą. Jo metu pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, širdies plakimas. Dauguma organų veikia itin dideliu intensyvumu, ko pasekoje antinksčiai į kraują išsiskiria daugybę hormoninių medžiagų (pvz. adrenaliną, kortizolį, aldosteroną ir kt.).

Nuolatinės sąlygos, sukeliančios dažnus streso priepuolius ar ilgai trunkančią streso reakciją, yra pavojingos, nes aktyviai veikiantys organai greitai dėvisi, o hormoninių medžiagų antplūdžiai nuodija augintinių organizmą. Atsiranda antrinė reakcija- organizmas pats ima kovoti su šiomis netipinėmis reakcijomis, dėl ko susilpnėja imunitetas. Todėl dažno ar nuolatinio streso pasekmės būna liūdnos- neatsparumas ligoms, žmogui nepriimtinas elgesys, mirties atvejai.

Žinoma, kiekvienas gyvūnas yra individualybė. Tai, kas stresą sukelia vienam, kitas į tai nė nereaguoja. Tačiau aptarsime keletą veiksnių, kurie dažniausiai gyvūnams sukelia neigiamas reakcijas. Ir kaip atpažinti streso kamuojamą namų numylėtinį bei kaip jam padėti.

Gyvenimo situacijos, dėl kurių naminiai gyvūnai patiria stresą

Kai kurias situacijas sąlyginai galime pavadinti „'trumpai trunkančiomis'', po kurių gerai pailsėjusiam, jėgas atgavusiam gyvūnui jokių neigiamų pasekmių gali ir nebūti. Bet kai jos kartojasi dažnai arba sukelia itin stiprų stresą, tai būtina imtis priemonių...

Parodų maratonai. Tie, kas mėgsta lankyti katinukų ar šunelių parodos, puikiai žino tą žavų šurmulį: kokių gražių ir įvairių keturkojų ten galima sutikti. Šeimininkai kruopščiai juos šukuoja, susikaupę ruošiasi ringams, teisėjų verdiktams, nugalėtojai išdidžiai lipa ant pakylų pasiimti apdovanojimų. Tačiau neretas atvejis, kai šurmulyje matome drebančius pakinklius, paspaustas uodegėles, kai kurie įsispyrę ir nejuda nė iš vietos, kiti įsilindę į jiems saugesnę vietelę. Dar kiti- rodos nevalingai apsišlapina, suskliaudžia ausis, ima seilėtis. Ir visa tai yra streso požymiai. Juk paroda tai triukšmas, svetimi žmonės ir gyvūnai (kitąsyk daug didesnių gabaritų ar neitin draugiškai nusiteikę).

Kelionės. Ne visi keturkojai mėgsta keliauti. Gatvės šurmulys, automobilio salonas, garsai, aplinkos kvapai kai kuriems sukelia didžiulį stresą. O jeigu dar reikia keliauti pas veterinarą, kur laukia nemalonios procedūros ir svetimų gyvūnų kvapai...

Šventės ir oro sąlygos. Kol šeimininkai kelia šampano taures ir grožisi šventiniais fejerverkais, daugumą gyvūnų apima tiesiog panikos priepuolis. Šunys ir katės dėl šventinių triukšmų neranda namuose vietos, bėgioja ieškodami saugesnės vietelės, staugia, dreba, lipa ant žmonių, ieškodami pagalbos, apsišlapina, ima viduriuoti, kelioms dienoms gali dingti apetitas, gali susižaloti. Petardos, šampano šūviai, šventiniai žmonių riksmai sukelia daugeliui augintinių stiprų stresą ir yra didelis išbandymas. Tokias pačias reakcijas gali sukelti ir lauke besitrankantys žaibai, perkūnijos, stiprus vėjas.

Jeigu augintinis jautrus šiems veiksniams, geriausias būdas – neleisti gyvūnui patekti į šias aplinkybes. Tačiau ne visada įmanoma gyvūną išgabenti per šventes į ramesnę vietą be fejerverkų ar parodose sudalyvauti itin perspektyviam gyvūnui kartais būtina. Na, o vykstant į ilgesnę kelionę ir nesant galimybių savo keturkojį draugą kažkam palikti namuose ir užtikrinti gerą priežiūrą, nelieka kitos išeities kaip vežtis jį kartu. Tačiau tokiais atvejais gyvūnui galima padėti prieš stresinę situaciją suduodant lengvų raminamųjų preparatų. Gyvūnas netaps mieguistas, bet į stresinę situaciją reaguos žymiai ramiau. Priemonė iš natūralių žolelių, todėl neturės jokių šalutinių poveikių, kuriuos sukelia cheminiai raminamieji preparatai. 

Kitos situacijos, sukeliančios naminiams gyvūnams ilgalaikį stresą, reikalauja šeimininkų suvokimo, pastangų ir kantrybės. Na jeigu jau turime namuose augintinį, tai verta ir pasistengti.

Katės. Katės itin jautrios įprastų aplinkybių pasikeitimams. Jos jaučiasi šeimininkėmis savo įprastoje aplinkoje, kurioje miega, ėda, ilsisi, bendrauja. Taip pat savo aplinkoje pripranta prie esamų daiktų, kurie yra tam tinkrose vietose, prie žmonių ir kitų gyvūnų, kurie yra šalia. Įvykus pasikeitimams- perstačius daiktus, perkėlus katės valgomajį, poilsio vietą ar tualetą, atsiradus naujiems augintiniams, žmonėms ar net daiktams- katės dažnai patiria stresą. Kai katė priversta keisti įpročius, ji gali tapti agresyvi arba atvirkščiai- užsisklendusi, baikšti. Gali pradėti žymėti įvairias namų kerteles, draskyti baldus, sienas, laižyti įvairius daiktus, netekti apetito.

Kaip padėti? Tokiais streso atvejais būtina skirti daugiau laiko savo katinėliui nei įprasta. Daugiau bendraukite, daugiau glostykite. Užtikrinkite savo katei saugią vietą, kurioje ji karaliaus, stebės aplinką, esant reikalui- pasislėps. Jei keičiate mitybos racioną, darykite tai po truputį.

Šunys. Šunims ypač svarbus santykis su šeimininku. Todėl jeigu šeimininkas, kuris dažnai šuneliui yra autoritetas, jį baudžia, neįvertina, grubiai su juo elgiasi, jeigu ilgam laikui palieka vienatvėje, šuo patiria nusivylimą ir stresą. Taip pat veikia nuolatiniai barniai šeimoje, vaikų grubus elgesys, triukšmas ar erzelis, naujų gyvūnų ar žmonių atsiradimas, gyvenamosios vietos pakeitimas, fizinis skausma dėl traumų, ligų, netektys (šeimininko ar kartu gyvenusio gyvūno). Tokių aplinkybių įtakotas stresas pasireškia gausiu odos pleiskanojimu, bereikalingu lojimu, staugimu, šuo gali pradėti dergti namuose, netgi tapti agresyvus, dominuojantis arba atvirkščiai- viskam nuolankus, baikštus. Šuo gali imti laižyti neįprastus daikus, pvz. sienas, baldus. Gali imti kartoti tam tikrus judesius, seilėtis, nuolat žiovauti, prarasti apetitą ar be saiko ėsti.

Kaip padėti? Pasistenkite susitvardyti, vengti rietenų, bereikalingų bausmių savo augintiniui. Suvokite, kad gyvūnas nėra kaltas dėl jus darbe ištikusių nesėkmių, dėl jūsų blogos nuotaikos. Na, o jei augintinis nepateisina jūsų lūkesčių dresūroje, šunų sporte, susimąstykite- gal per daug iš jo reikalaujate? Pasikeitus bet kokioms gyvenimo aplinkybėms, kurios pastebimai įtakojo stresą, skirkite savo augintiniui kuo daugia laiko- žaidimams, glostymui, kalbinimui, ilgesniems pasivaikščiojimams. Užtikrinkite fizinį judrumą, suteikti progą kuo daugiau pabendaruti su kitais šunimis. Namuose turi būti vieta, kur šuo galės saugiai ramiai pailsėti, pabūti vienas.

Nepamirškite, kad žmogus stresą gali įveikti nueidamas į psichologo kabinetą, susikurdamas sau atpalaiduojančias pramogas,pasikalbėdamas su artimais žmonėmis. O jūsų keturkojo gerovė yra tik jūsų, šeimininkų, rankose. Todėl svarbu laiku pastebėt gyvūno streso apraiškas ir padėti jam tai įveikti.

Temos: 1 Stresas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt