Gyvename tokiame pasaulyje, kuriame daug ką gauname kaip ant lėkštutės, belieka atsirinkti, ką norime paimti, o ką – palikti. Dabar, kai drabužių parduotuvių yra daugiau nei vaistinių, atsirinkti sau tinkančią aprangą yra be galo sunku. Mados, orai, nuotaikos visąlaik keičiasi, sunku suspėti. O galiausiai, rinkis nesirinkęs, ne viskas nuo drabužių priklauso…
Apsirengimas yra gyvenimo būdas. (Yves Saint Laurent)
Visi žinome posakį „parodyk man savo geriausią draugą ir aš pasakysiu, koks tu esi iš tikrųjų“. Argi negalėtume jo pritaikyti ir aprangos stiliui? Juk visgi kiek daug apie žmogų gali pasakyti jo apranga: galbūt ji atsako į klausimą kur žmogus dirba ar ką mėgsta veikti laisvalaikiu, o gal netgi išduoda jo vidines charakterio savybes, tačiau niekada negalime žmogaus apranga tikėti šimtu procentu. Prisipažinsiu, ne kartą pamačiusi vaikinukų, pasipuošusių treninginėmis NAIK kelnėmis, kompaniją, pasukau kitu keliu, bet tai padariau visiškai instinktyviai ir negalvodama apie tai, kad galbūt jie – ką tik po sporto treniruotės susitikę draugai, kurie nori tiesiog ramiai persimesti pora žodžių ir keliauti namo mokytis. Bet vėlgi, čia – kraštutinumai, į kuriuos pulti dėl drabužių neverta.
Suknelėje ieškok moters. Jei jos nėra, nėra ir suknelės. (Coco Chanel)
Dalis Britanijos merginų kartais nejaučia saiko, ruošdamosis į naktinį klubą. Tarkim, kad apie aprangos „skonį“ dabar nešnekame, o šnekame tik apie patį drabužių, makiažo bei, svarbiausia, elgesio derinį. Kadangi Saloje yra žymiai daugiau nebrangių drabužių parduotuvių, tad nestebina ir platus merginų garderobo asorti. Turiu omeny, kad niekam čia ne naujiena, kad pagrinde merginos čia gražiai rengias ir panašiai, tačiau stiprus kultūrų skirtumas visgi jaučiasi. Ir pradeda jaustis jis tuomet, kai stipriai išgėrusi britė pradeda elgtis taip, jog ją matantiems žmonės (bet aišku tik tiems, kuriems rūpi) pasidaro už ją gėda. Štai taip ir dingsta moteris iš suknelės. Ir graži suknelė nebetenka prasmės… Didžiuojuosi, jog lietuvaitės, kiek žinau, tokio įvaizdžio užsieniečiams nesudaro ir sugeba (arba bent jau stengiasi) visuomet išlikti moteriškomis.
Kad būtum elegantiška, neužtenka apsivilkti naują suknelę. (Coco Chanel)
Kad būtum elegantiška, neužtenka apsivilkti naują suknelę ar įsisegti puošnius auskarus. Apskritai, eleganciją labai sunku apibrėžti: kartais užtenka vieno žvilgsnio į žmogų ir jau matai, jog jis – elegantiškas. Ir netgi negali sakyti, jog elegancijos buvimą (ar nebuvimą?) lemia socialinė padėtis, madų išmanymas ir t.t. Tai asmenybės stilius, kurį žmogus arba turi, arba – ne. Manau, jog nepriklausomai nuo to, ką žmogus dėvi, jis gali būti elegantiškas. Ar tai griežto kirpimo kostiumėlis, ar tai paprastas džemperis –elegancija išlieka jausmu, kuris sklinda iš paties žmogaus, o ne iš jo drabužio.
Aurelija Makselytė
