Kauno marių regioninis parkas turistus vilioja naujai įrengtu pažintiniu taku Arlaviškių botaniniame draustinyje. Čia įrengtos apžvalgos aikštelės, iš kurių atsiveria nuostabus vaizdas. 1,3 km. pažintinis pėsčiųjų takas pritaikytas neįgaliesiems, čia matyti šlaite atsiveriančios žemės žaizdos, stačios atodangos, pasigėrėjimo vertas unikalus kadagių slėnis.
Lietuvos žemės ūkio universiteto, Miškų ir ekologijos fakulteto, Miškininkystės katedros doktorantė Rasa Vaitkevičiūtė atskleidžia kadagyno paslaptis ir svarbiausius faktus:
„Arlaviškių kadagynas – tai vienas unikaliausių ir nuostabiausių gamtos kampelių Lietuvoje, primenantis Šveicarijos Alpes. Kadagynas yra kairiajame Kauno marių krante prie Arlaviškių gyvenvietės, kuri priklauso Kauno rajono savivaldybės Taurakiemio seniūnijai. Taip ir kilo kadagyno pavadinimas. Kadagynas patenka į Kauno marių regioninį parką, Arlaviškių botaninį draustinį, jo plotas yra 2,4 ha. – tai didžiausias kadagynas vidurio Lietuvoje. Šis nepakartojamas gamtos darinys atsirado ir buvo pradėtas vertinti ne taip ir seniai. Tuomet, kai neturėjome Kauno hidroelektrinės ir Nemunas vingiavo savo vaga, o slėnyje buvo dirbamos žemės, šiame stačiame šlaite Arlaviškių kaimo gyventojai ganė gyvulius. Kadagėliai tada dar buvo reti ir maži vos 1,5 metro. Bet vos patvenkus upę sparčiai pradėjo augti ir tankėti, o kaimo gyventojai nebeganė gyvulių. Laisvose neapaugusiuose ploteliuose buvo pasodinta ir įsitaisė patys įvairūs medžiai bei krūmai. Bėgant laikui žmonės kadagyną ėmė vertinti kaip unikalų gamtos objektą ir pastebėjo, kad kiti sumedėję augalai maišo kadagiams augti ir plėstis, todėl dabar juos nuolat kerta. Kadagyne aukščiausi medžiai siekia 12,5 m, storiausi – 23 cm. skersmens, seniausi – 90 metų amžiaus. Stebint kadagių lajų žvakutes iš viršaus, galima pastebėti jų formų įvairovę, kiekvieno išskirtinumą. Mokslininkai čia išskiria daugiau nei 10 varietetų kadagius. Jei neskubėdami įsižiūrėsime, pamatysime, kad ryškiai išsiskiria koloniškos bei svyrančios formos.“
