Apie ką kalba vyrai? Tikriausiai dažna moteris neturi žalio supratimo, o jei kuri ir turi, tai, tikriausiai, jis nėra šimtaprocentinis. Net jei ir dailiosios lyties atstovės turi vyriškos giminės draugų, tikriausiai, retai kada šalia moteriškos giminės atstovių jie kalba taip pat, kaip kabėtų būdami vieni. Moterys tikrai žino, kad vyrai kalba apie automobilius, techniką, sportą, žvejybą... visa nusistovėjęs stereotipas.
Domino teatro spektaklyje „Apie ką kalba vyrai“ – jie dar kalba ir apie kino filmus, teatrą, vidutinio amžiaus krizę, kai „imi norėt kažko norėt“, meilę, Romeo ir Džiuljetos „laimingą“ pabaigą, ištikimybę, restoranus ir, aišku, apie moteris bei santykius su jomis, apie gyvenimą su jomis, apie visagalį moterų atsakymą: „o todėl“, į bet kokį vyrišką klausimą ir begalę kitų dalykų.
Taigi, spektaklis galbūt atskleis ir leis visai ne pro rakto skylutę pažiūrėti ir paklausyti moterims apie ką kalba vyrai, o vyrai galės pažiūrėti į save į šono. Ar spektaklis „Apie ką kalba vyrai“ iš tiesų atskleidžia tiesą? Aš garantuoti negaliu – nesu vyras, bet įtariu, kad krislelis tiesos tikrai yra. Dėl to krislelio klausiau vyriškos nuomonės apie spektaklio pokalbių turinį ir gavau atsakymą, kad, iš tiesų, temos apkalbėtos spektaklio metu – apkalbamos ir realiame gyvenime. Aišku, reikia nepamiršti, kad tai - spektaklis ir viskas yra šiek tiek hiperbolizuojama, be to, komedija siekiama prajuokinti susirinkusią publiką, todėl kai kurios situacijos atrodo ganėtinai išpūstos, tačiau salė leipsta juokais ir ploja beveik po kiekvieno pokalbio pabaigos. Kita vertus, norėčiau priminti, kad dažniausiai žmonės juokiasi iš tų anekdotų, istorijų ir situacijų, kurios yra pažįstamos ir sutinkamos jų pačių gyvenime arba artimoje aplinkoje. Todėl salės reakcija į aktorių dialogus – geriausias vertinamas, kad iš tiesų spektaklio turinys – artimas ir pažįstamas.
Visgi, reikia paminėti ir einantiems į šį spektaklį suprasti, kad žiūrovo amžius, patirtis ir vyro bei moters santykių suvokimas turi šiokios tokios įtakos. Labai jauni nesupras daugelio scenų iš šeimyninio gyvenimo peripetijų, žiūrint į jas ne šiaip kaip šeimos nario, o būtent vyro ar žmonos akimis. O vyresnio amžiaus žmonės kraipė galvas dėl anekdotinių situacijų dėl „paskutinės sms“. Visgi, spektaklis – lengvas, linksmas, nuotaikingas ir puikiai tinkantis smagiai praleisti vakarą.
Šis spektaklis pastatytas pagal populiariausios Rusijoje teatro grupės „Kvartet – i“ pjesę „Apie ką kalba vyrai?“. Tuo pačiu pavadinimu 2010 m. ir 2011 metais Rusijoje buvo rodomi kino filmai, kurie sulaukė didžiulio populiarumo, o frazės iš filmo ne retam žiūrovui tapo priežodžiais vartojamais kasdien. „Apie ką kalba vyrai“, taip pat, galėjo pamatyti ir Lietuvos žiūrovai.
Spektaklyje vaidina gerai pažįstami aktoriai: Juozas Gaižauskas, Gytis Ivanauskas, Sakalas Uždavinys, Dalius Skamarakas ir vaidina jie, tiesiog, vyrus, tais pačiais vardais, susirinkusius pirtyje, geriančius brendį ir šnekančius pačiomis įvairiausiomis temomis.
Spektaklio režisierius Oleg Šapošnikov iš Latvijos, žinomas tiems, kas matė komedijas „Nuodėmių miestas“ ir „Radijo ereliai“. Scenografas Wojtek Stefaniak iš Lenkijos, dirbęs su spektakliais „Striptizo ereliai“ ir „Žirklės“. Kostiumo dizaineris – Juozas Statkevičius, beje, dėl pačių kostiumų – vyriškiai su aptemptomis kelnėmis man nesižiūri, tačiau tai mano subjektyvi nuomonė ir nebūtina su ja sutikti.
„Apie ką kalba vyrai“ aprašyme sakoma, kad spektaklis rekomenduojamas ne jaunesniem nei 16 metų asmenim. Į rekomendaciją siūlau atsižvelgti, bet apie tai jau rašiau keletą pastraipų aukščiau.
