Nepaisant to, kad festivalyje „Fire“ muzika skambėjo be sustojimo, kitokios veiklos čia taip pat netrūko.
Pasukti kiek tolėliau į mišką nuolatos kviesdavo intriguojantis ženklas „Magija“. Vieną sykį ženklas kviečia išsiburti taro kortomis, o kitą jau matai, kad mielai išburtų tave iš rankos. Nužengus paskui ženklą gylyn į mišką tarp medžių pasitinka paslaptinga palapinė bei ugnies fakelas. Kitoje festivalio pusėje buvo įsikūręs žonglierių miestelis, ten tiek dieną, tiek naktį gerų vaizdų netrūko. Visai netoliese ant savo rūbo buvo galima atsispausti norimą paveikslėlį, arba rūban įsisegti segę, taip pat buvo galima įsigyti auskarų. Danguje buvo galima išvysti vėjyje besiplaikstančių aitvarų... O naktį visų akis patraukdavo žodžiais nenusakomi žaidimai su ugnimi...
Bet, ko gero, didžiausia pramoga visiems susirinkusiems čia tapo būrys draugiškų šunų, kurie tikriausiai apturėjo ne ką prastesnį savaitgalį, nei jų šeimininkai. Jų džiaugsmas sutikus vieniems kitus tiesiog liejosi per kraštus, jie lakstė, dūko, uostinėjosi ir vėl lakstė. Šunų buvo pačių įvairiausių, nuo mažiausių iki didžiausių, bet dydis jiems netrukdė žaisti drauge. Pradžioje kartu lakstę viename būryje jie pasuko pažaisti kartu su žmonėmis, kurie mėtėsi skraidančiomis lėkštėmis. Tad judėjimo nei dvikojams, nei keturkojams padarams visą savaitgalį čia netrūko...
