Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

G.Varno spektaklis „Publika“ – meilė, kuri trunka akimirką (nuotraukos)

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus menų spaustuvė teatro mėgėjus pakvietė į standartus ignoruojančią spektaklio „Publika“ premjerą, kurią pastatė režisierius Gintaras Varnas.

Gruodžio 21 dieną Vilniaus menų spaustuvė teatro mėgėjus kvietė į standartus ignoruojančią spektaklio „Publika“ premjerą, kurią pastatė režisierius Gintaras Varnas.

Spektaklis pastatytas pagal vieno garsiausių XX a. ispanų poeto ir dramaturgo Federico Garcia Lorcos pjesę „Publika“ („El Publico“). Prieš 80 metų ispanai būtų pasibaisėję, jei būtų išvydę šią pjesę scenoje. Atvira homoseksualios meilės tema tikrai ne visiems suprantama, o ypač to amžiaus žmonėms. Penktadienio vakarą Lietuvos žiūrovams buvo mestas iššūkis. Spektaklis nagrinėjo pagrindines temas, kurios atspindi šių dienų problemas: žmogaus teisę būti savimi, nebijoti savo prigimties bei priešpriešą tarp pramoginio, nieko neužgaunančio teatro ir atviro, provokuojančio, galbūt piktinančio publiką.

Daugumoje dabartinių spektaklių nagrinėjamas teatro statusas žmonių gyvenime. Kokia teatro pozicija? Ar apgaulėmis žavėti žiūrovus, ar ieškoti tiesos ir nuplėšti kaukes? Žmogus – kaukių visuma. Vadinasi, tikrasis veidas neegzistuoja? Skamba gan ironiškai, o gal net neįtikėtinai. O gal mes tiesiog bijome pripažinti, jog gyvename užsidėję kaukes? Spektaklis paklaidina siurrealistinės poezijos labirintuose ir kviečia mąstyti apie žmogaus esmės paieškas.

Savo profesionalumu žavėjo aktoriai: Gytis Ivanauskas, Martynas Nedzinskas, Sergėjus Ivanovas, Viktorija Kuodytė, Artūras Sakalauskas ir dar daug puikių aktorių, kurie drąsiai tėškė žiūrovams tiesą į akis. Tiesą? Ne kiekvienas galėjo ramiai žiūrėti, kai scenoje bučiuojasi du vyrai, kai jie lieja romantiškas mintis apie judviejų meilę. Buvo tokių, kurie nusisuko ar tiesiog nuleido galvą iš pasišlykštėjimo. Tiesą? Kai vyras bando suvilioti moterį meilei, kuri trunka minutę... Tada buvo galima išgirsti ir lengvų juoko aidų. Taip, tai mūsų realybė.

Spektaklį sudarė trys dalys, kurių kiekviena ėjo vis trumpyn. Bet prieš paskutiniąją dalį žiūrovai pertraukos metu buvo paprašyti išeiti iš salės ir nepalikti daiktų. Žmonės sujudo: kas dabar bus? Stebėdamas spektaklį scenoje pastebi didelę spintą ir nejučiomis užsigalvoji: „Koks jausmas būtų įlipti į tą spintą?“ Mes turėjome galimybę tai patirti, nes paskutinioji dalis buvo... kitokia... Žiūrovai į salę įėjo pro pravertą tą pačią spintą ir įėję pateko į sceną – pilną smėlio, veidrodžių... O įprastinės vietos tapo scena. Dramatiškas spektaklio užbaigimas, tiesos ieškojimas ir meilė. Atsiskleidus uždangai žiūrovai tarsi išvydo save veidrodyje: spektaklio veikėjai plojo mums, plojo atsistoję tarp žvakių. Vis dėlto, kokia žmogaus esmė ir teatro misija?

„Romeo buvo trisdešimtmetis vyras, o Džiuljeta – penkiolikmetis berniūkštis. Publika reagavo nenusakomai“.

Komentarai
Temos Teatras
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt