Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gyvenimas jaunojo poeto akimis

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jaunasisi poetas Julius Čepukėnas kuria savitus eilėraščius ir atskleidžia kitokį požiūrį į gyvenimą.

Kada pradėjai kurti eiles? Nuo mažens. Pradėjus eiti į mokyklą. Tie eilėraščiai buvo visai kitokie. Nuo mažens, kaip ir visi vaikai yra po eilėraštuką sukūrę. Po to viskas ir prasidėjo. Tave kas nors mokė rašyti eiles? Mokyti niekas nemokė, bet paklaust, paprašyt tai taip buvo toks dalykas. Pasiūlymas, kažkas tokio. Ar buvo kokia nors priežastis sukurti pirmą eilėraštį? Ir kokia? Mokykloje reikėjo, bet tikrai visko neatsimenu. Mokykloje supažindindavo su kiekvienu dalyku, supažindino ir su eilėraščiu, leido jį pažinti, parašyti. O paskui pradėjau sau ir dėl kitokių priežasčių rašyti. Bet pats pirmas buvo toks vaikiškas ir seniai pradėtas, nes ir amžius buvo labiau vaikiškas negu dabar. Kas tau yra kūryba? Laisvalaikis? Gyvenimo būdas? Nuotaikos išraiška? Tai yra ir laisvalaikis, ir gyvenimo būdas. Kūryba yra įvairiose vietose ir kiekviename dalyke. Neišskirsi jo kaip vieno dalyko, nes kūryba yra visada su manimi kartu. Pati kūryba, pats savęs išreiškimas kūryba, o save išreiškiame visur ir visais gyvenimo aspektais. Ko tau reikia, kad pradėtum kurti? Man reikia sąsiuvinio, pieštuko ir nuotaikos. Aš pradedu rašyti tada, kai jau galvoje labai dažnai skamba sakiniai, jų pradžios, įvairios mintys. Pieštuką imi tik tada, kai jau susikaupia galvoje mintys. O kokia turi būti nuotaika? Gera ar liūdna? Ji neturi būti, ji būna ir viskas. Įvairiai būna, būna bloga, būna gera. Tai yra nuotaikos išraiška, jos įvairios būna ir nuo to priklauso ir eilėraščiai. Ilgai trunka sukurti eilėraštį? Priklauso nuo nuotaikos, nuo to, koks yra eilėraštis. Nuo to, kokia nuotaika pagavo, nuo to, kokį rašai eilėraštį. Kiekvienas skirtingai. Yra labai įvairių: yra tokių, kurie būna labai ilgai apgalvojami ir daug kartų rašomi į sąsiuvinius braukomi ir taisomi. Yra tokių, kur parašai labai greitai. Vieną eilėraštį rašiau visą mėnesį. Jeigu abstrakčiai, dienom juk neskaičiuoji, bet tie užrašai, eilutės tai buvo rašomos visą mėnesį. Ar kam nors skiri tuos eilėraščius? Dedikacijos? Taip, būna kartais, įvairiai būna. Dedikuoju kažkuriai dienai, reiškiniui ar tam žmogui, kuris mane įkvėpė ar tam, kuris pasakė kokią nors eilutę, ar įkvėpė parašyti tą eilėraštį. Kai kuriuos rašau abstrakčiai, o ne dėl vieno dalyko, vienos akimirkos. Kai būna ne viena nuotaika, ne vienas žmogus, ne viena akimirka. Dėl to jie ir nėra dedikuojamas kažkam. Kai skirta vienam žmogui, tada dedikuoju parodydamas, kas mane įkvėpė. Kur geriausia kurti? Visada su savimi nešiojuosi sąsiuvinį. Jeigu kyla koks nors noras užrašyti vieną eilutę, tai atsisėdi ir parašai. Nors namuose visada vyksta taisymai, braukymai, jeigu jų reikia, perrašymai į švaraštį, sustygavimas. Apie ką dažniausiai kuri? Apie žmogų ar gamtos reiškinius? Daugiau apie gamtą, nes per gamtą stengiuosi prieiti prie dvasinių, emocinių pusių, prie žmogaus. Įkvėpimas ateina staiga ar po truputį? Sakyčiau, kad po truputį, nes po truputį jis ateina, po truputį tu jį jauti, kaip jis nori išsiveržti, kaip jis nori būti išrašomas. O gal buvo koks eilėraštis, kurį staiga užrašei? Per matematiką būna. Bet nebūna, kad visiškai negalvoju, jei mano galvoje kibirkštis žaižaruoja. Pradedu rašyti nuo kažkokio sakinio ir rašau negalvojęs ir iš karto, bet tas sakinys vis tiek turi užgimti. Per matematiką mintys gimsta visai kitaip, nes man matematika patinka ir todėl laisviau yra rašyti. O mokykloje nėra taip, kad labai rašytųsi, nes pati erdvė yra kitokia, įtempta. Koks tavo sukurtas eilėraštis yra tau pats mieliausias? Kiekvienas paskutinis eilėraštis yra labai mielas. Naujas eilėraštis yra pats geriausias, pats mylimiausias, pats pats... Iki to momento, kol nesukuri kito. Nors kartais būna nenustelbia tas kitas ankstesniojo. Bet vieno eilėraščio negalėčiau išskirti. Tavo kūryboje dominuoja poezija, o ne proza ar drama. Kodėl? Todėl, kad poezija kitaip rašosi. Visai kitaip rašosi dėl to, kad eilėraštyje siužetas vystosi visai kitokiu principu, nei prozoje. Žodžių reikia mažiau.Gal mano mintys labiau poetiškos. Drama toliau nuo poezijos, bet arčiau prozos. Kaip manai, kas daro didžiausią įspūdį skaitytojui? Stilius ar žodis? Ir kaip pačiam labiau patinka? Yra įvairių skaitytojų. Yra tie, kuriuos žavi naujai panaudotas žodis, kai jis neatpažįstamas, jei panaudotas kitaip. Kitą gal žavi eilėraštis, kuriame daug metaforų, palyginimų. Kitą žavi įdomi forma, raiška. Trečią - klasikinis stilius. Priklauso nuo skaitytojo, ko jis nori iš eilėraščio tą akimirką. Būna vieną akimirką nori vieno, kitą akimirką nori kito iš to paties kūrinio. Tai priklauso ir nuo to, kada yra skaitoma ar ieškoma kažko. Aš pats stengiuosi skaityti visokią. Man patinka, kai pajunti tą eilėraštį. Kai tai tampa ne vien žodžiais, bet ir kažkuo pajuntamu. Sunku apibūdinti tais pačiais žodžiais, kurie yra parašyti. Ar sieji savo ateities planus su kūryba? Taip, bet netiesiogiai. Aš nuo jos niekur nedingsiu ir nepabėgsiu. Ji yra dabartis, ji bus ateitis. Man atrodo, kad niekur tu nuo jos nepabėgsiu. Bet tapti rašytoju ar poetu - silpnos mano galimybės. Reikia būti stipriu rašančiu, kad galėtum gyventi vien iš rašymo. Todėl aš sakau, kad nebent dalinai. Ar galvoji išleisti savo eilėraščių knygą? Išleisti knygą, kuri patektų į bibliotekas, dar negalvoju. Dar tokios minties nėra. O tokią knygą išsispausdinti sau norisi. Atminimą šių visų kūrinių, šių savo akimirkų. Turėti sau norisi. Toks noras yra. Kokį poetą laikai savo idealu, kad galėtum sakyti, kad esi jo pasekėjas? Nėra tokio poeto, nes visų pirma aš ieškau savęs. Patinka daug poetų, bet vieno aš negaliu išskirti. Tu esi parašęs „Mama sutiko tėtį. Iš jų didžiulės meilės gimiau aš – Julius. O dėl to, jog jų meilė buvo tyra ir tikra, gimiau aš, mylėdamas gamtą ir žmogų, meną ir kūrybą, sakinį ir žodį.“ Manai, kad vien tėvų meilės užtenka, kad kurtum eiles? Tėvai, atvedę tave į šį pasaulį, pati šeima turi labai didelę dalį pačiam vaikui ir kūrybai. Nėra taip, kad vien tai, bet didelė dalis - tikrai taip. Žinoma, reikia ne tik tėvų, bet ir tai ką tu matai aplink save, ką tu jauti ir mąstai. Kiekvienas reiškinys, jausmas, vaizdas, garsas ir skatina kurti. Eilėraštyje „Ilgesys“ tu rašai: „Vyskite kriskite / Aš grožio ilgiuos“. Tau gražios nuvytusios gėlės? Tai ruduo. „Vyskite kriskite“- tai apie krentančius lapus.  Iilgiuosi, ilgiuosi grožio, krentančių, pageltusių lapų, ilgiuos rudens, nes man ruduo yra pats gražiausias metų laikas. Ir tas vaizdas, kai jau medžiai numeta lapus, o medžių šakos yra labai gražios, jiems net nereikia tų lapų, jiems nereikia prisidengti. Kiekvienas dalykas yra gražu, yra gražu ir kai gėlės pražysta, yra gražu, kai gėlės auga, taip pat yra gražu, kai gėles vysta. Kiekvienas etapas gyvenime, pasaulyje, žmoguje, jis yra svarbus ir gražus. Kiekvienas etapas ir geresnis, ir blogesnis, savitas, gražus. Kaip jauteisi, kai sužinojai, kad laimėjai Vandos Zabroskaitės įteiktą premiją? Man buvo tikrai didelė staigmena, nes aš ten nebuvau, manęs ten niekas nepakvietė ir aš nieko nežinojau. Todėl tai buvo didelė staigmena, nes aš visiškai to nesitikėjau. Tai labai nustebino. Jei ne paslaptis, tai kur panaudojai laimėtą premiją? Dar nepanaudojau. Dar ji yra mano stalčiuje ir vis galvoju, laukiu progos, kad ją galėčiau panaudoti pagal paskirtį... Tokią grynai poetišką. Dar jos nebuvo, bet tikiuosi ji bus. Kokią įtaką tau daro visi apdovanojimai? Žmonės atkreipia dėmesį į tave, tai yra skatinimas, kad jau yra pradžia. Ar tau svarbus materialus paskatinimas? Taip. Aš tikrai ką nors gero nusipirksiu už tą premiją. Ir tikiu, dėl to laukiu progos, kad tai būtų tikrai kažkas vertinga, kad tai išliktų, nes išliekamieji dalykai turi vertę. Tik nereikia jų mėtyti, nereikia bet kam numesti. Norisi panaudoti kaip premiją už kūrybą. Tai tu manai, kad už gerą meną reikia mokėti? O kaip žmogui, kuris kuria tą meną, pragyventi? Juk nieko nėra už dyką. Išliekamasis dalykas paskatinimo, tai yra didelis. Kai tas paskatinimas yra ne tik žodinis, bet tą paskatinimą tu pamatai. Tas materialus dalykas, kurį galima užčiuopti, skatina toliau kurti.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt