Jeigu manote, kad geografija – nuobodus ir lengvas mokslas, tai apsilankę birželio 25–30 dienomis vykusioje Jaunųjų geografų mokyklos stovykloje, iškart būtumėte pakeitę nuomonę. Pabandykime bent mintimis išvysti šią puikią savaitę.
Pirmadienį visi susirinko į Molėtų rajoną ir įsikūrė stovykloje netoli Ešerinio ežero. Visą rytą pliaupiantis lietus nesutrukdė pastatyti palapinių ir užkurti laužų bei nesugadino geros nuotaikos. Gal kiek sunkiau su ugnimi sekėsi naujiems geografų mokyklos mokiniams, bet ir jie užduotį įvykdė puikiai. Netrukus visi patraukėme įkurti meteorologinę aikštelę, o jauniesiems geografams vadovavo Virginijus Gerulaitis, kuris parodė prietaisus ir supažindino su užduotimi kas tris valandas fiksuoti duomenis. Visą savaitę teko keltis net naktį, kad įvykdytume šį paliepimą, tad aikštelė neliko nuošaly.
Antradienis prasidėjo rytine mankšta ir pusryčiais. Iškart po jų Virginijus Gerulaitis patikėjo antrokams sudaryti stovyklos planą. Pasiskirstę į tris komandas ir apsiginklavę pieštukais, popieriumi bei metrais, ilgai matavome ir braižėme planą. Darbas buvo nelengvas – reikėjo pažymėti kiekvieną medį ir krūmą, tad nenuostabu, kad rezultatas galbūt nebuvo toks tikslus, kokio norėta. Po pietų Linoreta ir Juozas Vasilevičiai vedė orientavimosi vietovėje užsiėmimą: priminė, kaip skaityti orientacinėms varžyboms skirtą žemėlapį, jo ženklus, kaip naudotis kompasu. Visa tai buvo reikalinga vakare vykusioms orientavimosi varžyboms, kurių trasa ėjo per miškus ir pelkes aplink visą Ešerinio ežerinio ežerą. Buvo nelengva, bet gudresnieji spėjo ne tik atbėgti gana greitai, bet ir prisivalgyti mėlynių, augusių pelkės pakraštyje. Vakare visi troško poilsio, bet dar laukė susipažinimo žaidimai: reikėjo atkartoti visų ratelyje stovėjusių žmonių vardus ir sugalvotus judesius, padėti atspėti jiems paskirtą šalį. Geriau susipažinę, patraukėme miegoti.
Trečiadienio rytą vėl vadovaujami Virginijaus Gerulaičio patraukėme ieškoti upelio, kurį galėtume ištirti. Tai pasirodė sunkesnė užduotis, nei manėme, nes ne visi žemėlapyje pažymėti upeliukai tekėjo ir tikrovėje. Galiausiai radę nedidelį upeliūkštį, vėl pasiskirstėme komandomis ir sudarinėjome jo skerspjūvio profilį, tyrinėjome srovės greitį, nuotėkį, upelio augaliją ir gyvūniją. Antroje dienos pusėje, pavalgę pietus, kartu su Labanoro regioninio parko darbuotojais ėjome tirti aukštapelkės, kuri vėliau pradėjo panašėti į žemapelkę, mat, besibraudami per krūmynus, ne vienas iki kelių įsmigome į purvą ar mirkome vandenyje. Kai kurie sugebėjo išlikti gana sausi, bet dauguma, vos įžengę į sausą mišką, turėjo išpilti vandenį iš savo guminių batų. O vargas tiems, kurie ėjo su sportbačiais! Vakare antrokai su malonumu krikštijo pirmokus: šiems teko ištverti mėlynių tyrę ant veidų, kautis virvės traukimo rungtyje purve, ropoti spygliais po virvėmis ir kišti rankas į paslaptingus mišinius. Galiausiai prisiekę pirmokai gavo krikšto vardus (pavyzdžiui, Tundra ar Izobara) ir tapo tikrais JGM nariais.
Visas ketvirtadienis buvo skirtas turizmo technikos įgūdžiams prisiminti. Turėjome įveikti miške įrengtą trasą. Ir įveikti ne bet kaip, o laikantis visų saugos taisyklių! Vakare tai, ką išmokome, galėjome pademonstruoti turizmo technikos varžybose, kurių komandas sudarė ir pirmokai ir antrokai. Šios varžybos ne tik tapo smagiu iššūkiu, bet padėjo dar geriau susipažinti vieniems su kitais.
Penktadienį žingsniavome į etnokosmologijos muziejų Molėtuose. Nors šiek tiek pasiklydome ir grįžome skaudančiomis kojomis, bet įspūdžiai buvo neišdildomi – ko vertas vien vaizdas iš muziejuje įrengtos apžvalgos aikštelės, ar nepaprastai įdomus filmas apie kosmosą su kvapą gniaužiančiomis nuotraukomis. Kad ir kokie pavargę buvome, naktį drąsiai leidomės į naktinį žygį, kuriame mūsų laukė daugybė gąsdinimų ir užduočių. Teko ir pasukti galvą, kai atsakinėjome į tokius klausimus, kaip „Kiek kiaušinių per metus padeda delfinas?“ ar „Kokia didžiausia pasaulio žuvis?“ Visi grįžo kiek išsekę ir griuvo miegoti.
Kitą dieną atėjo metas atsisveikinti. Pavargę, bet laimingi ir nepaprastai dėkingi vadovams, jiems padėjusiems studentams ir draugams už puikiai praleistą laiką, vienas po kito palikome stovyklą.
