Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kai mokslas ir menas susilieja...

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šį savaitgalį (spalio 2 d., šeštadienį) duris atvers VŠĮ ,,Mokslas ir menas‘‘ drauge su “Artoteka” organizuojamas interaktyvus seminaras „Fraktalai: nuo formulės iki terapijos“. Š...

Šį savaitgalį (spalio 2 d., šeštadienį) duris atvers VŠĮ ,,Mokslas ir menas‘‘ drauge su “Artoteka” organizuojamas interaktyvus seminaras „Fraktalai: nuo formulės iki terapijos“. Šis projektas – ,,Mokslo ir meno‘‘ diskusijų tęsinys, įgijęs kiek kitokią formą ir labiau pritaikytas plačiajai visuomenei. Tai - bandymas panaikinti takoskyrą tarp mokslo ir meno, sujungti į vieną visumą skirtingas sritis ir kryptis, padedant susikurti savitą nagrinėjamos temos supratimą kiekvienam susidomėjusiam. ,,Mokslo ir meno‘‘ diskusijų metu žvelgiama pro skirtingus akinius į paprastus kasdienius reiškinius. Jau aptarti garsai, spalvos, skirtingų dimensijų (daugiamatė) mus supanti erdvė, dabar atėjo fraktalų, spalvingų ir sudėtingų struktūrų, randamų gamtoje ir kuriamų žmogaus, eilė.

Mokslas ir menas – skirtingi ir tokie panašūs broliukai iš didžiosios M raidės

Susibūrėme suartinti skirtingas kūrybines sritis bendram tikslui – ieškoti ir atrasti! skelbiama ,,Mokslas ir menas‘‘ internetiniame tinklalapyje www.mokslasirmenas.lt. Kyla natūralus klausimas: kas gali vienyti atrodytų dvi tokias skirtingas sritis? ,,Mokslo ir meno” direktorė Vaiva Kulbokaitė aiškina taip: ,,Vienija tyrinėjimas, stebėjimas, nuojauta, smalsumas, įžvalgumas... Mokslo ir meno idėjos dažnai ateina taip pat - per stebėjimą, jausmą ir klausimą. Tik priemonės ir išraiška skirtingos. Šiuolaikiniai menininkai gali susikurti savą sistemą, abėcėlę kiekvienas asmeniškai, tuo tarpu mokslininkai laikosi standartų ir apibrėžtų taisyklių. Jų teorija patvirtinama tada, kai ji sutampa su eksperimentu. Menininko rodiklis - stebėtojas, žiūrovas. Žinoma, yra įvairių meno ir mokslo sričių ir negalime visoms joms primesti vienodus rodiklius‘‘. Interaktyvios meno erdvės saviraiškai ir kūrybai ,,Artotekos‘‘ direktorės Margaritos Lozinskajosos įsitikinimu, ,,sujungus šias dvi skirtingas sritis ir subūrus jų atstovus į vieną vietą, galima pasiekti stulbinančių rezultatų. Tai unikali proga įgyti naujų žinių bei įgūdžių, išanalizuoti temą skirtingais aspektais, dalintis patirtimi ir atrasti daug nauja‘‘. Pasak šios idėjos autorės V. Kulbokaitės, ,,Yra daugybė pavyzdžių, kur mokslas, technologijos susilieja su menu, amatais. Vakarų, Šiaurės šalyse šiuo metu yra labai populiaru sulieti skirtingas sritis, egzistuoja netgi atskiros mokslininkų ir menininkų laboratorijos, centrai.  Universitetuose yra tarpdisciplininės paskaitos, o į magistrantūrą kviečiami studijuoti nebūtinai tą pačią specialybę baigę studentai. Galų gale, ir šaknys visų yra vienos ir tos pačios. Aristotelis buvo ir oratorius, ir filosofas, ir fizikas, ir poetas...“

Interaktyvių diskusijų (seminarų) gimimas arba pradžių pradžia

Mokslo ir meno ,,suliejimo‘‘ idėjai įyvendinti greit susibūrė bendraminčių būrelis. Kadangi daugelis "Mokslas ir menas" organizacijos narių - mokslinės pusės atstovai, iš pradžių buvo sunkoka surasti menininkus, kurie sutiktų dalyvauti tokiuose seminaruose, juo labiau, kad nebuvo lėšų už jų pasiruošimą sumokėti. Tuomet į pagalbą atėjo ,,Artotekos‘‘ direktorė Margarita Lozinskaja, be kurios nuoširdaus indėlio ir pagalbos nebūtų gimusi nei viena diskusija. Pavasarį jų jau buvo surengtos trys: ,,Garsai žmogaus ir gamtos pasaulyje‘‘, ,,Pakalbėkime apie spalvas‘‘ ir ,,Mūsų pasaulio dimensijos‘‘. Ketvirtoji diskusija „Fraktalai: nuo formulės iki terapijos“ virs seminaru ir bus kiek kitokia, brandesnė, labiau pritaikyta margam dalyvių ratui. Diskusijų virtimą seminarais V. Kulbokaitė apibūdina taip: ,,Supratom, jog menininkai kiek prisibijo formalių žodžių, jiems geriau tiesiog demonstruoti savo darbus arba kūrybos procesą, nei kalbėti apie tai, ką ir kodėl kuria... Todėl pradžioj vietoj seminarų, renginius pervadinom į improvizuotas diskusijas ir leidom menininkams kalbėti savo darbais. Tai buvo eksperimentiniai renginiai. Buvo nutarta tiesiog pamėginti sukviesti skirtingų sričių atstovus pakalbėti bendra tema ir pažiūrėti, kas gausis: įsiplieks aršios diskusijos ar gražus vienas kito papildymas... Buvo įdomu pažiūrėti kokia publika susirinks. Mūsų tikslas buvo sukviesti vyresnių kursų studentus bei profesionalius menininkus ir tyrėjus. Tačiau susirinko platesnio spektro auditorija. Taigi, po šių eksperimentinių diskusijų nutarėme rengti seminarus, skirtus plačiajai auditorijai, o konkrečiai mokslininkams ir menininkams vasario-kovo mėnesiais pristatysime kitą projektą‘‘.

Šiek tiek pikantiškų detalių arba kodėl verta būti čia ir dabar

Tarpdisciplininiai seminarai yra puiki bendraminčių susibūrimo vieta. ,,Artotekoje‘‘ sau jaukų kampą randa ir jauni entuziastai, ir garbūs senjorai. Salė, kurioje yra 60 vietų, jau įvykusių diskusijų metu buvo sausakimša. Seminarų metu keliami retoriniai klausimai ir ieškoma atsakymų, skatinamas domėjimasis  įvairiomis sritimis, ugdoma tolerancija. Kiekvienas gali drąsiai klausti rūpimų dalykų savo srities ekspertų, būti išgirstas ir išklausytas. ,,Mes nenorime bukos visuomenės, kuri tiki viskuo, ką mato. Pasaulis pilnas iliuzijų. Kad neapsigautume - reikia mokėti jas atpažinti, patikrinti.‘‘- kviečia prisijungti V. Kulbokaitė. ,,Mokslas ir menas‘‘ skiriamuoju ženklu tapo šilta atmosfera. Pertraukėlių metu susirinkusieji gali pasivaišinti arbata ir įvairiais gardėsiais, susipažinti su ,,Artotekos‘‘ vidinio gyvenimo subtilybėmis, pabendrauti su kolegomis ar užmegzti naujas vertingas pažintis. ,,Nei vienas renginys nesibaigdavo laiku -  jie visada užsitęstavo ilgiau negu planuodavome. Visada atsiranda būrys entuziastų, kurie užsilieka ir nenuilstamai diskutuoja, dalinasi žiniomis ir įspūdžiais įvairiomis temomis iki pat vidurnakčio. Tai - geras rodiklis‘‘ – prisimena M. Lozinskaja. Kiekvienos diskusijos ar seminaro metu organizatoriai atlieka dalyvių apklausą išdalydami savipatikros anketas. Į gautas pastabas stengiamasi įsiklausyti, įgyvendinti naujus pasiūlymus ir idėjas. Iš surinktų duomenų matyti, kad net 93,4 % atėjusiųjų jau įvykusias diskusijas įvertino teigiamai, kaip atitikusias lūkesčius ar net juos pranokusias (,,Garsai žmogaus ir gamtos pasaulyje‘‘ – 90,6% ,,Pakalbėkime apie spalvas‘‘ – 100% ir ,,Mūsų pasaulio dimensijos‘‘ - 91,3%). Iškalbingi skaičiai įpareigoja organizatorius siekti dar geresnių įvertinimų.

Kitas žingsnis: „Fratalai: nuo formulės iki terapijos“

Seminaras "Fraktalai: nuo formulės iki terapijos įvyks šį šeštadienį, spalio 2 d. ,,Artotekoje‘‘, A. Strazdelio g. 1 (iš Šv. Dvasios gatvės pusės/šalia muzikos klubo ,,Tamsta‘‘). Fraktalai yra atsikartojančios sudėtinės geometrinės struktūros. Atskiri fragmentai yra panašūs arba identiški visumai arba kitiems fragmentams. Fraktalų savybėmis pasižymintys objektai stebimi gamtoje ir nuo seno naudojami figūratyviniame vaizdavime. Tradicinė afrikietiškų dirbinių puošyba yra vienas būdingiausių pastarojo vaizdavimo pavyzdžių. Šias įmatrias struktūras pradėta rimtai tyrinėti tik sukūrus galingus kompiuterius, galinčius atlikti milijonus veiksmų ir grafiškai nubrėžti atsakymą. Fraktalų tėvu vadinamas prancūzų fizikas Maldenbrot tokiu būdu išgavo nepaprastai gražią geometrinę figūrą, kurią pažinant tūkstančius kartų, mes matome vis tuos pačius atsikartojančius vaizdus. Tai lyg stebuklas! Įdomiausia tai, jog tokių figūrų gamtoje yra pilna... Netgi mūsų plaučiai yra fraktalinės struktūros. Sukurtos fraktalų piešimo užsimerkus metodikos. Apie visa tai ir dar daugiau bus kalbama seminare. Fraktalų sampratą pristatys fizikas Saulius Juršėnas, fraktalų piešimą ir galimą terapiją pademonstruos profesionali fraktalų piešimo mokytoja Laima Barbora Skurdelienė, o erdvę tarp jų užpildys Andrius Ivanovas iš organizacijos "Mokslas ir menas". Užsiregistruoti į seminarą ir rezervuotis išankstinį bilietą (bilieto kaina 20lt) galima el. p. margarita@artoteka.lt. Renginio dieną bilietai brangs.

Lapkričio 6 d. bus kalbama apie Aukso pjūvio geometrines taisykles, diktuojamą idealo supratimą ir mūsų kūno proporcijas, o gruodžio 4 d. - ieškoma Gyvybės akmenyje, mieste ir dizaine.

Už nuoširdų pokalbį dėkoju ,,Mokslas ir menas‘‘ direktorei Vaivai Kulbokaitei ir ,,Artotekos‘‘ direktorei Margaritai Lozinskajai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt