Noriu puse lūpų šaukti: „Bedarbiai - vienykitės!", puikiai žinodamas, kad neturiu reikalingos auditorijos tarp tikrų beturčių, bejėgių ir našlaičių.
Kitaip tariant, visi viešojo transporto keleiviai lygūs, bet kontrolieriai - lygesni už visus keleivius. Arba nuo suvokimo iki realių pokyčių - tik vienas nedidelis žingsnis.Asmeniškai norėčiau trumpai pakalbėti apie Kauno miesto savivaldybės viešojo (visuomeninio) transporto kontrolierių asmeninę darbo atsakomybę. Kiekvienąkart atidžiai stebėdamas jų kasdieninį darbą - keleivių vienkartinių ir elektroninių bilietų tikrinimus - matyti, kad šioje sferoje kyla daug įvairių klausimų. Be to, kažkodėl negirdžiu, kad už kontrolierių padarytus šiurkčius darbo nusižengimus kas nors prisiimtų atsakomybę.
Atvirai prisipažinsiu: sunkmetis mane įstūmė į labai dviprasmišką situaciją. Dabar esu paprastas bedarbis. Jei galvojate, kad pragyvenimo šaltinį man atstoja bedarbio išmoka, labai klystate. Šiuo atveju prieš trys mėnesius prasidėjo kruopų ir bulvių patiekalų racionas. Tačiau apie viską plačiuoju aspektu.
Aš, kaip daugelis eilinių bedarbių, šiuo metu negaliu atsikratyti savo priklausomybės nuo važiavimo viešuoju transportu be vienkartinio bilieto. Ką turiu omenyje?
Kiekvieną dieną išgyvendamas savotišką abstinenciją dėl chroniškai nesurandamo naujo darbo, nė minutės negaliu pamiršti akistatų su Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto kontrolieriais.
Įprastas scenarijus. Praėjusį savaitgalį - rugsėjo 5 dieną, šeštadienio pavakaryje, - prispaudus sunkmečiui ir nuliūdęs dėl blogėjančio savo gyvenimo, nusprendžiau nuvažiuoti pas draugą, kris gyveno kitame miesto dalyje. Nors nesu prisiekęs nelegalus keleivis, bet tądien taupyti pinigus pradėjau nuo viešojo transporto sąskaitos. Po kelių akimirkų - kitoje stotelėje - netikėtai pasitaikė viešojo transporto kontrolierių reidas autobuse. Retas atvejis, kad viešuoju transportu važiuoju be vienkartinio bilieto. Tądien padariau nedidelę išimtį.
Tarp sugautų pažeidėjų buvo du nekalto veido jaunuoliai, kurie reikiamu momentu neatsisukę skubiai nužingsniavo į bendrabučių pusę. Abudu išvengė dešimteriopai mokėti baudą nomenklatūrai.
Įdėmiai lydėjau juos žvilgsniu, - iš šalies atrodžiau kaip šiek tiek įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio. Paskui stojo vienos minutės tyla. Aiškiai girdėjau, kaip smarkiai - iš pykčio - daužėsi mano širdis. Tiesą sakant, jaučiausi kaip reikiant labai suirzęs. Mintyse chaotiškai dėliojau žodžius, bandydamas suvokti didžiulę neteisybę, - kurių galų turiu būti atpirkimo ožys.
„Kodėl paleidote du pažeidėjus?" - autobuse paklausiau transporto kontrolierių, norėdamas iš jų sužinoti visą tiesą. Jie atsitraukė nuo manęs, - lyg būtų gavę kamuolinio žaibo, nusmeigė savo žvilgsnius į šlapią žemę ir, neištarę nė vieno žodžio, skubėjo surašyti man administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jų tylėjimas nervino mane. Nors niekada nežinai, ką gali sakyti tokiais atvejais.
Niekaip nesuprantu ir tikriausiai nesuprasiu (nors turiu vidurinį + profesinį išsilavinimą), kodėl transporto kontrolieriai akivaizdžiai neatlieka savo pagrindinių darbo funkcijų.
Žvelgdamas giliau į susiklosčiusią situaciją, - dėl nemaloniai nustebintos 100 litų baudos, - man nenoromis kyla įvairūs dviprasmiški ir egzistenciniai klausimai dėl tolimesnio savo sušikto gyvenimo. Šiuo atveju, formaliai galima pasakyti, kad visą atsakomybę už važiavimą be bilieto geranoriškai turėtų prisiimti pats pažeidėjas.
Namuose paanalizavęs skaitmeninėje vaizdo medžiagoje užfiksuotą transporto kontrolierių šiurkštų darbo nusižengimą atradau faktą: transporto kontrlieriai akivaizdžiai neužjaučia jauno bedarbio, kuris, neturėdamas pajamų šaltinio, nuolatinio darbo, pastovios gyvenamosios vietos neišvengiamai turi taikstytis su naujomis gyvenimo taisyklėmis.
Apskritai man visiškai ciniškai skamba valdžios pareigūnų pasisakymai, kad visiems žmonėms būtinas solidarumas. Nesunku įsivaizduoti, kad tokios perspektyvos nedžiugina manęs, kaip eilinio bedarbio ir piliečio.
Mažas Post Scriptum: Po tokių nemalonių atsitikimų gali susidaryti įspūdis, kad mūsų valstybė nusikaltėliams garantuoja stogą virš galvos, nemokamą mokslą ir karštą maitinimą trys kartus per dieną, tačiau kažkodėl nesirūpina pagrindinėmis jaunų bedarbių problemomis, Aš šiandien esu paliktas likimo valiai. AR NE GĖDA?!
