Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Katytės Ajos dienoraštis (nuotraukos, video)

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Šis pasakojimas apie katytę Ają, jos dabar jau užaugusius vaikučius ir apie jų angelą sargą – moterį, vardu Ilona.

Šis pasakojimas apie katytę Ają, jos dabar jau užaugusius vaikučius ir apie jų angelą sargą – angelo širdies moterį, vardu Ilona.

Mažylių istorija prasidėjo dar šią vasarą Jonavoje – tada jie buvo dar visai mažučiai. Visas jų gyvenimas buvo mama, kurią p. Ilona praminė nuostabiu vardu – Aja. Ponia Ilona globoja šią nepaprastą šeimyną – kiekvieną dieną atneša jiems maistelio, šilto pieno. Tačiau kiekvieną dieną jis vis labiau ir labiau pergyvena dėl jų ateities. Negali nurimti jos širdis. Ajos ir jos vaikučių dėka, p. Ilona net eiles pradėjo rašyti. Tokiomis eilėmis benamių kačiukų istorija buvo pristatyta visuomenei, tikintis surasti kiekvienam namučius:

Mažo miestelio vidury stovi trobelė neišvaizdi. Ten gyvena motušėlė žilagalvė vargdienėlė. Dar šuneliai du – sargiukai, uoliai gina senučiukę. Glaudžiasi tenai kačiukai ir paaugę, ir mažiukai. Viso jų net devyni, bet mus domina penki. Atvedė katė-mamelė penkis nuostabius vaikelius: trys berniukai taip gelsvi, lyg saulutės nuprausti; dvi trispalvės mergužėlės – žmonės šneka, kad tik jos Laimę saugoja namuos. Nors močiutė ir gera, bet labai jau ji sena. Įpila vandens mažyčiams, numeta kąsnelį, kitą. Bet daugiau vaikais, deja, rūpinasi tik mama. Auksinukai, kaip maži apelsinukai, strakalioja po kiemelį, gaudo jie saulės zuikelį. O spalvotosios mergelės slapstosi gėlių daržely. Ten, gausybėje žiedų, pastebėti jas sunku. O katelė – jų mamelė – šauniai rūpinas vaikeliais. Nors labai jau ji liekna, ir pati gal alkana, kantriai žindo ji katyčius, radus atneša dešryčių, moko pasigauti pelę, rasti tinkamą vietelę, saugotis piktų žmonių ir ieškotis tik gerų. Kai ateis tamsi naktis, žvaigždės danguje sušvis, mėnuo taką pažymės ir mamytės parskubės. Po alyvų krūmeliu jiems visiems bus taip ramu – piktavaliai neišvys ir lietutis neužlis. Šiąnakt mažiams palinkėsiu daug labai saldžių sapnų, nematytų ir keistų, nors baugokų, bet gražių, kad juos apglėbia žmogus ir pasako šiuos žodžius: „Kai pavasaris nušvis lėksim mudu kalvomis, Prisiskinsim ten žibučių, paklausysime paukštučių. Pakalbėsim, pamiauksėsim. Mūsų rytas bus jaukus, nes mes turime namus. O kai vasara karšta kaitins smėlį kopose, atsigersime vėsaus vandenėlio mes skanaus. Pakalbėsim, pamiauksėsim. Mūs vidudienis jaukus, nes mes turime namus. Kai rudens pikta žvarba Lapus gainios laukuose, mes pro langą tai stebėsim ir nuo šalčio nedrebėsim. Pakalbėsim, pamiauksėsim. Mūsų vakaras jaukus, nes mes turime namus. Žiemos speigas toks nuožmus sniegu užverčia kelius. Mes susėsim prie ugnies ir sulauksime nakties. Pakalbėsim, pamiauksėsim. Mūs vidunaktis jaukus, nes mes turime namus.“ Toks sapnelis aplankys šiuos mažylius, šiuos penkis. O gal Sapnas ištesės savo pažadus nakties. Ir katuliai ras namus bei juos mylinčius draugus. Jie guoliukyje miegos, tartum glėbyje mamos. Šie katukai nedidukai, mamyčiukai dar, bailiukai. Jei turi tu daug kantrybės ir dar meilės begalinės, DUOKI RANKĄ IR EIME PER GYVENIMĄ DRAUGE. Praėjo vasara šilta Taurias svajas į nebūtį nunešdama... Laimuže miela, kur gi tu, Kodėl tarp šąlančių gėlių tavęs surasti negaliu? Ant rudenio šalna nubalintos žolės Tau astrų žiedų užrašą išdėsiu: „Likimo tavo nežinau... Atleisk... Labai atsiprašau...“ Kur abudu Auksinukai, kur maži apelsinukai? Niekas saulėj nešvytės, Ir iš tolo nespindės. Ant rudenio šalna nubalintos žolės iš klevo lapų geltonų jums užrašą išdėsiu: „Likimo jūsų nežinau... Atleiskite... Labai atsiprašau...“ (žodžių autorius p. Ilona)

Deja, laikas nestovi vietoje, mažyliai amžinai mažyliais neliks – jie užaugo. Iš gausios šeimynėlės beliko mamytė Aja ir jos vaikučiai: Laimužėlė ir Auksinukas. Tebeturi jie ir savo globėją ponią Iloną. Tik, deja, namais jų liko tas pats apleistas kiemas, pašiūrė, kur jie ir išvydo šį pasaulį. P. Ilona kaip išgalėdama vis dar stengiasi iki didžiųjų žiemos šalčių surasti šeimynai bent laikinus globėjus, kurie galėtų katinėlius prisijaukinti, pripratinti prie namų aplinkos. Juk tada ir padovanot juos bus lengviau.

Ajos ir jos šeimynos išsamų dienoraštį, papildomą kasdieniais be galo šiltais ir gražiais p. Ilonos pasakojimais, galite rasti čia: http://www.gyvunugloba.lt/lt/visi/g.24781

Norinčius padėti, labai prašome paskambinti angelui – p. Ilonai, tel. 8 642 92870. Arba rašykite: dokumentas@super.lt.

VIDEO: Aja
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt