Yra žmonių, kurie laukia, kol galimybė nukris iš dangaus arba kas nors kitas pasiūlys. O yra ir tokių, kurie nelaukia ir galimybes susikuria patys. Šį kartą norėčiau supažindinti su pastarosios grupės atstovu – Laurynu Lukoševičiumi, jaunu kino ir teatro entuziastu. Būsimasis vizualinės komunikacijos specialistas užkalbintas apie kiną gali nenutilti ilgai, o apie savo naują kino studiją „Bulbfield“, kuri žengia pirmuosius žingsnius, kalba su džiaugsmu ir noriai dalinasi jos sukūrimo istorija.
Kaip pats vaikinas teigia, nors šis pirmasis interviu vyksta „Gedimino 9” ketvirtame aukšte, kitą kartą kalbėsimės jaukioje studijoje, nes Laurynas kaip įmanydamas ieško patalpų, kur vyktų visi sustikimai ir kūrybinis kino studijos procesas. Iš vieno susitikimo į kitą skubėdamas, Laurynas trumpam sustoja ir atskleidžia, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip bus toliau.
-Laurynai, kas tave atvedė į kino pasaulį?
-Viskas prasidėjo nuo susidomėjimo teatru ir šokiu. Šokau dar mokyklos laikais, o susidomėjimas teatru buvo daug gilesnis. Vaidinau ne viename teatre, pradedant nuo mėgėjiškų mokyklinių ir universitetinių,o šiuo metu vaidinu Vido Bareikio teatro spektaklyje “Kovos Klubas”. Kadangi mėgdavau užrašinėti įvairias savo mintis, kurios neretai peraugdavo į scenarijus, pradėjau domėtis kinu. Bandžiau stoti į vaizdo režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau nepavykus, nenuleidau rankų, o susidomėjimas kinu dar labiau sustiprėjo. Pradėjau dirbti asistentu filmuojant trumpametražį filmą, vėliau viskas susiklostė taip, kad užėmiau prodiuserio pareigas. Įgavau ne tik patirties, bet ir susipažinau su ne vienu žmogumi iš kino pasaulio. Taip palaipsniui vis labiau įsitraukiau į kino industriją.
-O kas paskatino imtis išties nelengvo projekto – įkurti kino studiją, kurioje dirbtų jauni žmonės?
-Tikriausiai didžiausia paskata buvo mano motyvacija dirbti ir kurti. Nepasisekus įstoti į LMTA, stojau į Tarptautinę teisės ir verslo aukštąją mokyklą, kurioje ir šiuo metu studijuoju vizualinę komunikaciją. Ten susipažinau su kitu kino entuziastu, antrakursiu Mindaugu Jodogalviu, su kuriuo nusprendėme kurti gana megėjiško tipo trumpo metro filmukus ir taip įgauti daugiau praktikos eksperimentuojant. Tačiau laikui bėgant į visą šį reikalą pradėjome žiūrėti vis rimčiau. Prie mūsų prisijungė dar keli žmonės, kurie turėjo tam tikras pareigas. Vėliau internete išplatinome visiškai paprastą skelbimą, jog ieškome žmogaus, kuris būtų atsakingas už garsą ir po to skelbimo mums pradėjo rašyti nemažai žmonių, norinčių prisijungti prie mūsų idėjos. Tada supratome, jog ne tik mums, bet ir daugeliui kitų jaunų žmonių reikia kažko, kur jie galėtų realizuoti save kurdami, nes kiek pačiam teko domėtis, Vilniuje tokių jaunimo iniciatyvų kurti filmus nėra.
-Studijos pavadinimas „Bulbfield“ iškart sudomina tiek skambesiu, tiek vizualiniu aspektu. Kokia pavadinimo atsiradimo istorija?
Pavadinimą galvojome tryse: aš, Mindaugas ir Justina, taip pat studijos narė. Viskas vyko „brainstorm“ metodu. Sugalvojome daug įvairiausių pavadinimų ir po to išrinkome 18 geriausių, iš kurių ir išsirinkome „Bulbfield“. Sutapimas, kad kaip tik šį pavadinimą ir pasiūliau aš.
-Studijos „Bulbfield“ komandą sudaro daugiau nei dvidešimt narių, o tai, kaip tokiai jaunimo iniciatyvai, yra išties -nemažai. Kaip vyks studijos darbas, kur ieškosite įkvėpimo filmų scenarijams?
-Esame jau iš anksto susigalvoję temas, kurias analizuosime, nagrinėsime įvairiapusiškai. Tam mums bus reikalingi įvairūs psichologijos, filosofijos ir kitų sričių specialistai, kurie mums padės dar labiau įsigilinti į tam tikras temas. Taip pat analizuosime specializuotą literatūrą, įvairius filmus. Be abejo, planuojame ir įvairius viešus renginius, viešas filmų peržiūras ir diskusijas, taip pat komandos formavimo užsiėmimus ir seminarus, kurie padės išlaikyti stiprią komandą.
-O kokia numatoma pirmojo filmo tema? Kada galima tikėtis jį pamatyti?
-Pirmoji tema – solipsizmas. Tai yra tokia pozicija arba idėja, kad neįmanoma žinoti nieko tikro apie už savo proto ribų esančią visatą, todėl gali būti, kad išorinis pasaulis ir neegzistuoja. Tiksliau tariant, gali būti, kad yra kitas pasaulis, kuris yra tikresnis už šį. Ši idėja buvo panaudota gerai žinomuose filmuose, tokiuose kaip „The Matrix“, „Inception“, „The Truman Show“ ir kituose. Pirmojo filmo užbaigimas planuojamas kovo mėnesį, tačiau gali būti ir daug vėliau, nes pati studija dar tik startuoja, todėl, manau, reikės daugiau laiko, kad komanda susidirbtų, susipažintų. Kiti filmai, manau, bus kuriami daug sparčiau.
-Kokiai auditorijai bus skirti jūsų filmai?
-Tikslinė mūsų auditorija, manau, bus tokie žmonės, kurie domisi jaunimo kuriamu kinu, pačiu procesu kaip gimsta filmas nuo nulio. Be abejo, orientuosimės į įvairias auditorijas. Tai gali būti ir studentai, ir vyresni žmonės, kuriems įdomu turiningi filmai, turintys ką pasakyti ir galintys sužavėti žiūrovą.
-O kuo ši kino studija išsiskirs iš kitų?
-Pirmiausiai, ši kino bendruomenė yra atvira ir vienintelė tokio pobūdžio Vilniuje. Pavyzdžiui, LMTA kino kūrėjų bendruomenė yra gana uždara, joje gali dalyvauti tik akademijos studentai, o mūsų studija yra vieša ir prie veiklos gali prisidėti bet kas, net ir neturėjęs daug patirties kino kūryboje.
Daugiau informacijos apie kino studiją „Bulbfield“ galite rasti Facebook tinklapyje
https://www.facebook.com/Bulbfield?fref=ts
