Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klojimo teatrų šventė – „Nendrynų raganėlė 2011“(nuotraukos)

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šeštadienį (rugsėjo 3 d.) Rusnės etnografinėje sodyboje–muziejuje gerą nuotaiką garantavo klojimo teatrų šventė „Nendrynų raganėlė 2011“.

Straipsnis ir nuotraukos Edvardo Lukošiaus

Šeštadienį (rugsėjo 3 d.) Rusnės etnografinėje sodyboje–muziejuje gerą nuotaiką garantavo klojimo teatrų šventė „Nendrynų raganėlė 2011“. Renginyje dalyvavo niekuo neišsiskiriantys nuo profesionalių dramos teatro kolektyvų  tik du dramos mėgėjų teatro kolektyvai: Telšių Žemaitės teatras (rež. J.Buziliauskas) ir Usėnų dramos mėgėjų kolektyvas „Veržė“ (rež. G.Bardauskienė).

Pasak renginio vedėjos, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkės Sonatos Verbučianskės, idėja organizuoti klojimo teatrų šventes kilo todėl, kad Rusnėje visais laikais buvo labai mėgiamas teatras, spektakliai būdavo anšlaginiai. Deja, šiuo metu rajone liko tik trys dramos mėgėjų kolektyvai, iš kurių vienas yra privatus, todėl sunku pasakyti ar kitais metais vyks tokia šventė. Mūsų kolektyvų neužtenka, tad norėtume pakviesti ir profesionalų teatrą.

Pirmieji savo nuotaikingą spektaklį „Žaldokynė“ po atviru dangumi parodė telšiškiai, kurie kartu su savimi į Rusnę atsivežė ir gerą orą. Lietuviškos dramos klasiko – Boriso Dauguviečio „Žaldokynė“ – tai liaudiška, valstietišku humoru trykštanti komedija. Lietuvių kaimo aludaris Žaldokas – truputį keistuolis, truputį pasimetęs ir išgąsdintas gudruolis, autoriaus išvestas į istorijos kryžkelę sprendžia lemtingą klausimą – su kuo eiti? Daug sykių šis klausimas mūsų literatūroje skambėjo labai patetiškai. B.Dauguvietis visa tai supaprastino ir praskaidrino žvaliu humoru. Jis geraširdiškai šypsosi iš Žaldoko valstietiškos „diplomatijos“, gudrumo, nepasitikėjimo, kurdamas puikias komiškas situacijas.

Aktoriams pavyko perteikti režisieriaus sumanymą, parodyti skirtumą tarp „raudonąją“ laimę į Lietuvos kaimą nešančių sovietų valdžios pakalikų ir paprastų sodžiaus žmonių.

Jokių krizių nepabūgę ir mėgiamos veiklos nenutraukė usėniškiai. Usėnų dramos mėgėjų teatras „Veržė“, vadovaujamas režisierės Gražinos Bardauskienės suvaidino Augustino Griciaus komediją „Ponaitis“. Spektaklio tema aktuali ir šių dienų jaunimui: tėvų ir vaikų santykiai. Suaugę kaimo vaikai palieka tėvus ir išvyksta į išsvajotą miestą. Ne visi puola į mokslus ar dairosi gero uždarbio. Vaikinus patraukia merginos, dykinėjimas. Gyvenimas mieste pilnas malonumų. Jei nepritekliai visai prispaudžia – grįžtama į kaimą pas tėvelius trumpam pasisotinti. Tačiau jau ir kaime įtariai žiūrima į naujuosius miestiečius. Pasipūtęs ir nebe pirmą kartą norintis pasigirti prieš tėvus ir kaimynus sūnus „laidokas“. Tačiau tiesa išlenda kaip yla iš maišo. Sūnaus „laidoko“ vaidmenį sukūrė Vytautas Plačas, jo tėvus Švilpas vaidino Gitana Vaitkienė ir Antanas Lukošius, taip pat vaidino Jolanta Lukošienė, Marytė Juodeikienė, Onutė Miliauskienė ir Iveta Miliauskaitė.

Tam, kad įvyktų klojimo teatrų šventės, visada reikalingi pinigai ir organizatoriai. Prieš keletą metų susidraugavusi su Telšių „Žemaitės“ teatro artistais vyriausia Rusnės salos režisierė Virginija Gajauskienė nedavė jiems ramybės ir pakvietė juos dalyvauti „Nendrynų raganėlė 2011“ šventėje. O, kad šio kolektyvo kelionė būtų apmokėta, reikėjo renginio organizatoriams: Salos etnokultūros ir informacijos centro bei Rusnės seniūnijos darbuotojams rasti rėmėjų. Renginį parėmė: Šilutės rajono savivaldybė, Ilona ir Ovidijus Lioransai, A.Beržinis, UAB „Skatulė“, J.Belokopytovas.

Po vaidinimų artistai neskubėjo vykti namo. Sunešė stalus į etnografinės sodybos kiemo vidurį, susėdo, lukšteno Pamario krašto kulinarinį paveldą – rūkytą karšį, mėgino rokoutis žemaitiškai. Režisierė Virginija Gajauskienė sakė, kad vairuojanti jau penkiasdešimt metų. Teatrą ar transporto priemonę? „Vieną sykį važiavau su motociklu „Minsk“ ir jis sugedo. Vaje, ką dabar daryti? Viena aplinkui nieko nėra. Galvoju, ką dabar daryti? Žiūriu, ogi nuo žvakės pypkė nulėkė. Uždedu. Paminu pedalą, užsiveda ir vėl važiuoju. Kitą sykį važiuoju su JAWA motociklu. Prakiuro padanga. Oi, kaip sunku būdavo išmontuoti. Išmontuoju. Nunešu užvolkanizuoja. Vėl sumontuoju ir vėl važiuoju. Visko būdavo. O dabar?“

Visiems ir visada smagu žiūrėti valstietišku humoru trykštančią komedija „Žaldokynė“ ir jaunam, ir vyresnio amžiaus žiūrovui.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt