LRT euroviziniai atrinktieji: tik dar daugiau tos pačios spalvos kamuoliukų finale

Pirmadienį LRT paskelbė, kam suteikia malonę ir siunčia tiesiai į (ne)užtarnautą finalą. Įtartina, kad visi trys laimingieji buvo iš trečiojo pusfinalio koncerto: Eden, Ramūnas Difartas ir Jūratė Miliauskaitė. Šiuo komentaru stengsiuosi paaiškinti, kodėl televizijos pasirinkimas buvo pro šalį ir kokie to minusai. Aurelijus Butnorius Žiūrėkime, kas šiuo metu yra atrankos favoritai ir turi realiausius šansus nugalėti finale. Tai neabejotinai yra Aistės Pilvelytės daina „Melancolia“. Kodėl? O todėl, kad ji pasirodė išsyk pirmame pusfinalyje ir nieko nelaukusi užpildė žiūrovų simpatijų talpyklas. Vėlesni, kad ir kokie įsimintini pasirodymai, žymiai sunkiau ten randa vietą. Pagalvokime, kokius dabar šansus atstovauti Lietuvai turėtų anksti išreklamuota „InCulto“ daina „East European Funk“, jeigu ji savo pergalę perkeltų iš trečiojo pusfinalio į pirmąjį. Manau, tarp favoritų tik iš dalies figūruotų A.Pilvelytė. Televizija papildomus finalininkus atrinko iš, mano nuomone, silpniausio atrankos etapo – trečiojo. Jis dar visiškai naujas ir tiek giliai neįstrigęs kaip A.Pilvelytės ir Agamos (sąlyginė) pergalės. Taigi, kodėl komisija išskyrė kandidatus iš paskutiniojo pusfinalio, kuris turi mažiausiai šansų prasibrauti į žiūrovų širdis? Iš pradžių reikėtų pripažinti vieną apriorinį dalyką, kad papildomai atrinkti dalyviai šansų atstovauti Lietuvai Osle neturi. Todėl tam reikėtų paieškoti ir deramų motyvų. Jeigu dabartiniai atrinktieji varžysis rimtu veidu ir liks neįvertinti, tai gal geriau išrinkti tuos, kuriems iš tiesų to labiau reikia, kad ir kokia užimta vieta? Vedu prie to, kad atrinktieji dalyviai neištirptų finalo bendrame kontekste, o būtų išskirtiniai, t. y. su rizikos ir galimos nelauktos sėkmės faktoriumi. Jeigu žiūrėtume lygiateisiškai, iš kiekvieno pusfinalio turėtų būti deleguojamas papildomas atlikėjas. Iš pirmojo koncerto išskirčiau aukštai komisijos įvertintus „Avenue Acoustic“ (komisija skyrė ketvirtą vietą). Iš antro pusfinalio – „Saulės kliošą“, kuris, kaip ir visada, kokybės ženklu papuoštų finalą. Na, o galiausiai didžiausia trečiojo pusfinalio maloni staigmena – „The Cavaliers“ su kūriniu „We Are About To Love“. Argi netaptų finalas spalvingesnis ir atitinkantis platesnio žmonių būrio poreikius, jei į jį būtų atrinkti būtent šie arba panašūs kandidatai? Mano minėtoms grupėms tai būtų kur kas reikšmingesnis posūkis muzikinėje karjeroje, negu labiau reklama muziką laikantiems atlikėjams. Trumpai tariant, LRT į finalą įmetė tik dar daugiau tos pačios spalvos kamuoliukų, pamiršdama, kad gali jį padaryti margesnį ir malonesnį akims. Susiję straipsniai: * Trečiojo „Eurovizijos“ atrankos pusfinalio apžvalga iš muzikinės pusės * Antrojo „Eurovizijos“ antrankos pusfinalio pasirodymų apžvalga * Pirmasis nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos pusfinalis nuteikia teigiamai