Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Menas namuose – gero skonio ženklas

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Didžiausia šiuolaikinės taikomosios dailės paroda „Menas namams” rengiama netradicinėje erdvėje, baldų ir interjero centre „Domus Galerija”. Joje pristatomi daugiau nei devyniasdešimties skirtingų kartų autorių darbai. Nuo klasikos iki jaunų potapybinės kartos dailininkų, dar vadinamų šiandieninės lietuvių dailės vizitine kortele. Paroda vyks balandžio 19 - 28 d.

Didžiausia šiuolaikinės taikomosios dailės paroda „Menas namams” rengiama netradicinėje erdvėje, baldų ir interjero centre „Domus Galerija”. Joje pristatomi daugiau nei devyniasdešimties skirtingų kartų autorių darbai. Nuo klasikos iki jaunų potapybinės kartos dailininkų, dar vadinamų šiandieninės lietuvių dailės vizitine kortele. Paroda vyks balandžio 19 - 28 d.

Tapybos, grafikos, tekstilės, keramikos, skulptūros, stiklo, juvelyrikos ir meninės fotografijos darbus pristatys žymiausi šalies menininkai. Pasak menotyros mokslų daktaro Vido Poškaus, sutikusio pakomentuoti parodą, ekspoziciją sudarys labai skirtingi kelių kartų autoriai, puoselėjantys skirtingas vertybes.

Didžiausia staigmena ir atradimas daugeliui bus parodoje dalyvaujantys jauni dailininkai - Jolanta Kyzikaitė, Eglė Karpavičiūtė, Kristina Ališauskaitė, Monika Furmanavičiūtė ir Adomas Danisevičius. „Jums iš tiesų pavyko sukvieti tuos menininkus, kuriuos pavadinčiau vizitine šiuolaikinės lietuvių dailės kortele.  Šis jaunimas turi labai aiškų, išskirtinį savitą braižą. Tai potapybinė karta. Su jais galime sieti tam tikras lietuvių tapybos atsinaujinimo viltis. Jie praturtina tapybą  skirtingomis, naujomis raiškos priemonėmis. Siekdami interdiscipliniškumo, jie suteikia tapybai šiuolaikinio meno išraišką. Jų stiprioji pusė - entuziazmas, įtakų sugėrimas ir gebėjimas jas savitai atspindėti”, - sakė V. Poškus.

Parodoje dalyvaus ryškiausi dailės klasikai - Valstybinės premijos laureatas Vladas Karatajaus, iš kurio vienaip ar kitaip mokėsi beveik visi šiuo metu kuriantys dailininkai bei Nusipelnęs Lietuvos meno veikėjas Aloyzas Stasiulevičius.

Meninės fotografijos darbus, derančius namų interjere, eksponuos septyni autoriai. Tarp jų - Nusipelnęs meno veikėjas Rimantas Dichavičius. Parodoje matysime ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, tekstilininko Felikso Jakubausko, moderniu klasiku tituluojamo kūrėjo gobelenus.

Iš 15 keramikų ypatingai ryški Rūta Šipalytė, kuri išsiskiria kaip reta interjerinės keramikos meistrė. Pasak dailėtyrininko Vytauto Tumėno, jos darbus tiktų apibūdinti kaip erdvės, kosmoso keramiką. Jaunas keramikas Andrius Janulaitis iš Vilkaviškio stebina maksimalizmu, emocionalumu, temų įvairove, technologiniais sprendimais. Ryškias, netradicines skulptūras parodoje demonstruos žinomas menininkas, skulptorius Tadas Gutauskas. Grafikos darbų ekspozicijoje bus galima susipažinti su viena įdomiausių nūdienos dailininkių - Egle Kuckaite.

Gausa ir margumas kuria intrigą

Didžiausią parodos ekspozicijos dalį sudarys vaizduojamojo meno darbai. „Galbūt kažkam paroda pasirodys perdėm marga, tačiau kai vienoje erdvėje eksponuojamos skirtingas nuomones išreiškiantys darbai - atsiranda intriga, galimybė ryškiau matyti skirtumus, požiūrio raidą, - apie parodą kalbėjo V. Poškus. - Margumas atspindi situaciją. Antra vertus, galėsime pamatyti, kaip skirtingų kartų autorių darbuose prasimuša ta pati lietuviška tapybos mokykla - per ekpsresionistinį pamatą, laisvesnius potepius ir metaforišką kalbėjimą. Tas ypač gerai išryškėja, kai palygini lietuvių autorių darbus kad ir su kaimynų - latvių, lenkų Parodoje matysime, kaip egzistuoja ir transformuojasi tradicija. Ją tęsia netgi tie, kurie oficialiai oponuoja ir ignoruoja”.

Saloninis menas – nebūtinai prastas

Bendrai parodoje V. Poškus išskiria tris autorių  frakcijas: - klasikus, kurie tęsia lietuvišką eskpresionistinę tradiciją, „saloninius” autorius, kurių darbai geriausiai tinka interjeruose ir jaunimą. „Saloninio” meno parodoje bus nemažai, bet jis nebus dominuojanti dauguma. Beje, terminą „saloninis”  V. Poškus vartoja nesuteikdamas jam įprasto vertinimo aspekto - esą tai prastesnis menas, oficialioje dailėtyroje ignoruojamas ir retai apmąstomas. „Tokiam vertinimui įtakos turi snobizmas. Autoriai labai skirtingi, todėl negalima jų matuoti vienu, apibendrinančiu matu.  Beje, publika, pirkėjas labiau vertina būtent „saloninį” meną, nors kiti kolegos jo net nepripažįsta menu. Šie kūriniai gali turėti savyje labai aukšto lygio intelektinį užtaisą. Jie, skirtingai nei vadinkim - aukštojo meno kūriniai, kurie sprendžia egzistencinius klausimus, yra daugiau hedonistiniai.  Skirti poilsiui, džiugesiui, paprastiems kasdieniams poreikiams -  grožėtis, mėgautis. Tai skirtingi žanrai ir labai gerai, kad jie tokie yra. Žmogus turi galimybę pasirinkti”, - kalbėjo V. Poškus.

Erdvė suteikia šansą pamatyti

Meno aplinka Lietuvoje, pasak dailėtyrininko,  labai nevienalytė, o meno pasaulyje tolerancijos labai trūksta. Vieniems meno paroda prekybos centre gali pasirodyti šventvagystė, kitiems - išganymas. Iš tiesų sunku atvesti žmogų į specializuotas meno erdves, kur paprastai eksponuojami meno kūriniai. Tokia paroda suteikia šansą pamatyti meną kitur, netradicinėje vietoje. „Visuomenėje daugelis, ypač vyresnės kartos žmonių, pasisako už meno elitiškumą. Tarp menininkų gyvas tikėjimas savo, kaip pranašo, mesijo statusu. Ne visada toks kūrėjas gali įsivaizduoti savo darbus tokioje erdvėje. Tačiau antra vertus - kažkas kitoje vietoje jo apskritai nepamatys. Ši paroda tam tikra prasme atlieka edukacinę funkciją. Vieta, kur vyksta prekyba, skirta bendravimui, o menas irgi yra viena iš komunikacijos priemonių, todėl šiuo atveju nauda yra visapusiška - ir menininkui, ir žiūrovui ir prekybos galerijai”, - mano V. Poškus.

Meno kūrinys - prekė

Dailėtyrininkai pripažįsta, jog meno rinka Lietuvoje yra menka. Žmones nėra labai linkę pirkti meno  kūrinius. „Meno kūriniai nėra tapati prekė, nors taip, tai prekė ir net investicija. Kartais gal rizikuoji rinkdamasis, bet jei pataikai - ji visada atsiperka! Pavyzdžiui Skandinavijos šalyse, Danijoje per pastaruosius metus padėtis labai sparčiai keičiasi. Eilinis žmogus suvokia, jog turėti namuose meno kūrinį yra tiesiog geras tonas. Kiekvienas meno kūrinys yra unikalus, jis atspindi žmogaus vertybes, akiratį. Toks požiūris pamažu formuojasi ir pas mus. Dėl menkos rinkos Lietuvoje iš dalies kaltas ir pačių menininkų susireikšminimas. Švietimo trūksta ir visuomenei, ir kūrėjams. Akademinėje aplinkoje gyvas požiūris, jog tikras menas neparduodamas, šventvagiška jį vertinti pinigais”, - sakė V. Poškus.

Šiuolaikiniame interjere, anot dailėtyrininko, dera ir šiuolaikinis menas, ir tradicinės jo formos. Kaip pasirinkti? Priklauso nuo žmogaus skonio, interesų, kaip jis įsivaizduoja savo aplinką. Šiuolaikinis menas kelia egzistencinius klausimus. Jei nori tokį darbą matyti namuose - pasirinkimo laisvė. Šiuolaikinio meno formos reikalauja ir netradicinio pateikimo. Kiekvienas kūrinys gali būti pritaikytas namų interjere, tačiau nuo sąlygų daug priklausys, kaip jis atrodys. Kartais reikia specifinės aplinkos. Pagirtina, kai architektai, projektuodami namus, numato erdves menui.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Eglė Kuckaitė
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt