Paskutinį žiemos vakarą Klaipėdos koncertų salėje skambėjo klasikinė muzika. Operos solistas Merūnas Vitulskis (tenoras) ir pianistas Justas Šervenikas pristatė koncertinę programą „Poeto meilė". Po koncerto pasikalbėjome su Merūnu apie tai, kas įsimintiniausia jam įvyko per dvejus klasikinės karjeros metus, apie pedagogo vaidmenį projekte „Lietuvos balsas", jo patarimus jauniesiems atlikėjams.
Per dvejus metus operos solistui labiausiai įsiminė: „Įsimintiniausias įvykis yra tas, kad pradėjau vaidinti Nacionalinėje operoje. Vienas didžiausių iššūkių buvo opera „Meilės eleksyras" (Gaetano Donizetti). Yra pakankamai sudėtinga, kada neturi gero pasirengimo ir staiga būni „išmestas" ant scenos. Nors tai buvo ekstremali patirtis, tai man padėjo sustiprėti, apsiprasti, pamatyti, kaip žmonės dirba, sužinoti, kad visas darbas ir veikla vyksta greitai.
Be koncertinės veiklos bei studijų Merūnas dabar yra ir vienas iš LNK projekto „Lietuvos balsas" mokytojų. Apie pedagogo vaidmenį projekte Merūnas pasakoja: „Man tai artima. Aš studijuoju tai ir žinau, kad ateityje turėsiu dirbti tokį darbą. Dabar turiu puikią galimybę tai išbandyti. Savo komandos nariams pasakau tai, ką turiu pasakyti, o jeigu kažko nesuprantu, tai kviečiuosi pagalbą. Yra puikių atlikėjų, puikių pedagogų, kurie man pataria. Tačiau kol kas puikiai tvarkausi, vadinasi viskas yra gerai."
Šiandien jauni žmonės greitai susižavi televiziniais šou projektais. Ką Merūnas pataria tiems, kurie savo karjerą nori pradėti nuo televizinių projektų? „Į televiziją reikia eiti su pakankamai dideliu „bagažu", kad galėtumei pradėti veikti. Jeigu ateini be patirties, televizija tave gali greitai „suvalgyti". Reikia turėti rimtą muzikinį pasiruošimą, kad sukauptą medžiagą, turimą savo repertuarą galėtumei pristatyti publikai. Taigi neturinti jokio pasiruošimo, nebaigus bent muzikos mokyklos, eiti ten būtų prapultis ir didelė klaida. Niekam to nesiūlau. Reikia turėti savo veidą, o nebūti ieškojimuose. Svarbu žinoti, ko tu nori iš savęs, kokį nori, kad tave girdėtų kiti."
Paklaustas, kur mieliau būti, koncertuoti - užsienyje ar Lietuvoje, Merūnas net nesudvejodamas atsako: „Namie, tiktai namie. Kai grįžtu po ilgesnių gastrolių, būnu pasiruošęs bučiuoti Lietuvos asfaltą. Žinoma, visko čia yra: ir žmonės, galbūt, labiau susiraukę, ir ekonominė situacija nėra labai gera, bet namo grįžti yra didžiausias turtas. Visi tai supras anksčiau ar vėliau. Kol to nepatiri, tol nelabai supranti."
Bekalbėdami prisiminėme, kad jau pavasaris. Merūno pavasariški linkėjimai visiems: „Linkiu žmonėms pavasario metu atsisukti į tai, kas turi išliekamąją vertę. Tai yra šeima, puikūs draugai, laikas ir šiltas oras. O ką daugiau gali palinkėti?"
