„Elegija“ (angl.: „Elegy“) – tai ispanų režisierės Isabel Coixet 2008-ųjų metų darbas, parodytas Moterų kino festivalyje „Šeršėliafam“, kuris iš Vilniaus jau iškeliavo į Klaipėdą, Ukmergę ir Kauną.
Dažnai glumina klausimas „o apie ką tas...?“ Rodos, kai pasakai pagrindinę pasakojimo liniją, subanalini visą filmą (spektaklį, knygą ir pan.).
Apie ką „Elegija“? Apie žmones, jų gyvenimus, meilę. Apie tai, kaip lūkesčius ir norus užgožia mūsų pačių baimės ir kompleksai. Apie tai, kaip verčiau kentėsime, negu prarasime savo pačių saugumą.
Neįtikėtinai rafinuota Consuelos (Penelope Cruz) – studentės, kuri 30 metų jaunesnė už savo dėstytoją David‘ą (Ben Kingsley) meilės (?) istorija. Konceptualus intelektualumas, nuostabus Cruz ir Kingsley tandemas. Man rodos, niekur kitur nesu mačiusi jos tokiam giliam, subtiliam ir jautriam amplua, kaip šis. O jis – cinikas, nė už ką nesidrovintis savo egocentrizmo, bet slepiantis silpnumą ir baimę dėl savo paties nepasitenkinimo, komplekso dėl artėjančios senatvės.
Kad filmas nebūtų pernelyg „perspaustas“ – pusiausvyrą laiko ironiško humoro gausa, intelektualių pokalbio temų, remarkų, kas filmui suteikia dar gilesnį įspūdį.
„Elegijoje“ gvildenama daug temų, jausmų, problemų. Tačiau akcentai dėliojami motyvuojant. Kiekvienas charakteris yra psichologiškai pagrįstas, nuoseklus ir išbaigtas. Nuostabus operatoriaus darbas, kai kamera ne vien fiksuoja, bet ir pildo, išryškina „esmę“.
Daugiau ir nebesiplėsiu, pabaigai tiesiog pridursiu, jog „Elegija“ – tai melancholiška, subtiliai emocionali drama apie sudėtingus ir skausmingus žmonių tarpusavio santykius ir nepaprastai intelektualaus kino pavyzdys. Kartu tai yra vienas iš pastarojo dešimtmečio kino perliukų.
imdb: http://www.imdb.com/title/tt0974554/
