Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mūsų misija – „Eurovizija“! (III dalis – koncertas)

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Reporterė Justina dalijasi gyvais įspūdžiais iš Diuseldorfe vykusio „Eurovizijos“ finalo. Apie renginio organizavimą, pasirodymų kokybę ir, žinoma, įtempą rezultatų laukimą. Įdomaus skaitymo!

3:31 val. ekipažas iš „Eurovizijos“ sėkmingai grįžo į viešbutį. Neįtikėtinų įspūdžių kupini ir persmelkti nuovargio kelionės draugai autobuse išraiškingai tylėjo. Ne daug buvo likę ir pasakyti: apie renginį – be žado, apie laimėtoją – nėra kuo skųstis, apie Lietuvą – neblogai.

Nuo pat pradžių stipriai sužavėjo renginio organizatorių darbas, niekada nebuvo tekę matyti tokio didelio ir taip kokybiškai suplanuoto renginio. Daugiau nei 30 tūkst. žmonių –jokių eilių, nei prie įėjimų, nei prie tualetų. Tiesa, užkandžių ar gėrimų teko palaukti keletą minučių, bet mąstant apie renginio mastą, tai vis tiek itin trumpas laikas. Aplink didžiulę „Esprit“ areną, kuri iš tikro yra futbolo stadionas, – tvorelėmis aptverta daugybė aikštelių automobiliams. Visose aikštelėse tvarkingai išrikiuoti automobiliukai – jokių grūsčių, jokios panikos ar skubėjimo.

Didžiojoje aikštelėje prie arenos tvarkingai išrikiuoti stovėjo „Eurovizijos“ delegacijų autobusai, tarp jų, žinoma, ir Lietuvos. Žmonių srautas iš lėto tvarkingai judantis įėjimo vartų link iš karto išdavė renginio didybę. Didžioji dalis, be abejo, su Vokietijos vėliavomis, bet ganėtinai stipriai išsiskyrė ir airių sirgaliai – ar tiesiog žmonės nusprendę, kad jiems tinka kartoninės „Jedward“ šukuosenos (tokios, kokią dėvėjo Airijos pranešėjas, paskelbdamas taškus).

Prieš sueidami į salę žmonės šurmuliavo didelėse arenos laukimo zonose, kur rėmėjai dalijo saldainius ir visiems norintiems darė šukuosenas. Kaip ir priderėtų Vokietijai, visur buvo galima nusipirkti riestainių bei alaus. Pro šoną prašmėravo keletas lietuviškų vėliavų, patraukėme ieškoti savo vietų. Bilietai nurodė įsikurti priešais sceną arenos gale – pasidžiaugėme, kad matomumas turbūt vienas geriausių, neskaitant pirmųjų – stovimų fanų eilių. Aplink atsisėdo ir daugiau lietuvių, dešinėje pusėje balkone matėsi plevėsuojanti trispalvė. Arenos išdėstymas ir ekranų kiekis visiems žiūrovams suteikė puikias galimybes matyti kas vyksta scenoje bei džiaugtis pasirodymų efektais.

Pusvalandį iki transliacijos renginį pradėjo mums nepažįstamas vedėjas, jis paprašė visų vienu metu nufotografuoti jį mobiliaisiais telefonais ir atsiųsti nuotraukas jam elektroniniu paštu. Anot jo, dešimtys tūkstančių elektroninių laiškų padarytų jį pačiu laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Be didelių įžangų ar repeticijų į sceną pakilo ir tikrieji renginio vedėjai. Pirmoji turėjusi skambėti pernai metų „Eurovizijos“ laureatės Lenos daina, netikėtai, buvo atlikta pačių pranešėjų – vokiškoji žiūrovų dalis tiesiog šėlo.

Prasidėjus balsavimui į sceną vienas po kito sekundžių tikslumu pradėjo lipti atlikėjai, viskas atrodė itin preciziška, instrumentai ir dekoracijos akies mirksnyje išnykdavo nuo scenos, o didžiulės konstrukcijos jos viršuje keitė formas. Pirmosios dainos įspūdis, o jei tiksliau – projekcijų iš šviesų derinys nustelbė bet kokius iki tol matytus vaizdus. Pasirodymai buvo įspūdingesni vieni už kitus, skirtingos nuomonės apie dainas ar jų atlikimus iš esmės buvo nustelbiamos fejerverkais, prožektoriais ir garso sistemų kokybe.

Lietuvių daina salėje skambėjo kokybiškai ir pasirodymas nebuvo perkrautas „blizgučiais“, todėl galima drąsiai sakyti, kad taškus gavome ne už šou, o už dainą bei atlikimą. Tiesa, lyginant panašaus stiliaus dainas – Austrija skambėjo daug stipriau.

Pradėjome dėliotis savo favoritų sąrašus bei galimų laimėtojų Top penketuką. Labiausiai dėl sukurtos atmosferos patiko moldovai, islandai ir danai. Ukrainos smėlio projekcija buvo tokia efektinga, kad akys net nenukrypo į sceną. Silpniausiai, mūsų akimis, atrodė graikai, švedai ir, tenka pripažinti, vokiečiai.

Rezultatų paskelbimas – tin įtemptas moments. Net tie, kurių konkursinės dainos stipriai nesujaudino, sėdėjo suspaudę kumščius. Vis pašokdavome iš savo vietų, jei kas skirdavo Lietuvai taškų. „Politiniai“ balsavimai už kaimynines šalis salės būdavo nušvilpiami. Didžiausia įtampa kildavo kai graikai ar švedai priartėdavo prie prizinės vietos. Todėl galutinis Azerbaidžano išsiveržimas buvo tikrai džiugus. Laimėtojo paskelbimas buvo labai džiugus ir sukėlė daugybę diskusijų kaip „Eurovizija“ atrodys Azijoje. Ar tai nebūtų dar didesnė avantiūra mums?

Galiu drąsiai pasakyti, kad gyvas „Eurovizijos“ stebėjimas greičiausiai pakeistų net didžiausių euroskeptikų nuomonę. Ačiū visiems už įspūdžius!

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt