Kiekvieno iš mūsų vertybių lagaminas yra labai skirtingas. Kartais mes jo negalime užsegti, o kartais, jis toks tuščias, kad darosi koktu ar baugu, jog aplinkui tiek daug daiktų ar instrumentų, o tinkamų dėžučių nėra...
Prisiminę žymių filosofų klausimus: Kur mes keliaujame? Ar nuolat negriuvinėjame? Ar dar yra viršus ir apačia? Galime kalbėti, apie patį žmogų ir jo vertes bei vertybes. Jeigu nebėra viršaus, tai ar dar verta kalbėti apie vertes ir vertybes. Labiausiai vertinama ir vertinga turėtų būti tai, kas slypi kiekviename iš mūsų.
Žmogaus pasaulis visuomet kintantis, kaip ir pati vertybių sistema, jis išlieka keisdamasis, virsdamas, net kai vietoj pilno lagamino randame tuščią, nes visą laiką juntame, kaip keičiasi mūsų vertybės. Kas šiandien mums visiems yra svarbiau: žmogus? Jo vidus? Ar jo išvaizda? O gal išvaizda mum atkleidžia daug žmogaus savybių?
Asmens viduje vykstant bent kokioms permainoms žmogaus pasaulis lieka tarsi be vertybių, lyg tuščias stiklinis indas, bet iš tiesų, jos išlieka, tik nėra atpažįstamos kaip vertybės. O juk senosios vertybės, tarsi dulkės aplipę pakraščiuose lagamino, tampa senos, bejėgės kažkur pasislėpę. Naujosios, kaip tik ką išleista knyga, kurį puslapį beverstum viskas atrodo per daug nauja ir neatpažįstama, kol ji nėra pripažinta skaitytojų ir kritikų. Ar kai ryte pabudus pajuntam, kad ši diena nauja ir saulės spindulys jau kutena akis, o senąją dieną tuomet jau reikia išbraukti, tiesiog pamiršti, nors iš tiesų mes jau grimztam į vakar...
Tai, lyg gilių vidinių išgyvenimų laikas. Kiekvieno asmens pasaulyje jos nuolat išgyvenamos. Žmogus nuolatos yra išbandomas vertybių arsenalo, kartais ten tūno visuma, pilnatvė, o kartais jaučiamės nieko neverti, menki be vertybių ir nuostatų. Ar yra riba tarp Nieko ir Visko? Ar egzistuoja gėris ir blogis?
Ar yra riba tarp Viršaus ir Apačios? O kas yra kiekvieno iš mūsų viršūnė, viršus, tai jau visuma, siekis, svaja... Kas tai? Niekas ir Viskas, kur juos surasti, o gal reikia susikurti tai, ką galime talpinti į lagaminą, ar tuštinti jį pasirinkę Nieką. Šalia visų šių dalykų, kiekvienas keliame sąžinės, proto, gėrio, nuoširdumo, draugiškumo vertes. O juk vertybė yra vertybė tiek, kiek ji reikalinga ir vertinga vienu ar kitu gyvenimo momentu, vienam ar kitam asmeniui.
Laivės troškimas, tobulumo siekis, nuoširdumas, atkaklumas, pagarba, meilė, užuojauta, lyderio pozicija – vertybės, kurių visą gyvenimą tenka siekti. Nors ir nepaisant visų šių tikslų, kiekviename iš mūsų glūdi didžioji dalis tikrųjų vertybių. Jos išlieka, nors kartais ir ne visuose žmonėse yra regimos. Tai verčia dar kartą pamąstyti apie vertybių svarbą, išlikimą. O gal lagamine atsiradusi didelė skylė ir iš jos pamažu byra... ir byra iki šiol. Tik visi kartu ir kiekvienas atskirai galime spręsti kuo ir kaip gyventi. Ar pasirinkti tuštumą, ar viską? Ir kuri iš jų yra tikroji vertybė...
Reporterė : Agnė Straigytė
