Jau aštuntą kartą sausio 24–vasario 8 dienomis vykstantis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ leidžia sau tokią prabangą, kurią kažin ar leistų sau net ir itin didūs alternatyvaus kino festivaliai. Tai yra atidaryti festivalį ne su tokiu filmu, kurį net dažnam masiniam žiūrovui iškęsti – iššūkis, o, priešingai, su visiška seniena (ironizuoju) dvelkiančia 1986 metų režisieriaus Érico Rohmerio kino juosta „Žaliasis spindulys“ (orig. „Le rayon vert“).
Sostinės „Multikino“ sausakimša kino salė tikslingai paliudijo tai, kad yra žmonių, mėgstančių gerą ir, nepabijokime šios kategorijos, snobišką kiną, nėra tiek mažai, kiek daug kam norėtųsi tikėti. Apskritai nesuprantama, kaip, esant visoms atviroms sienoms ir durims, vis dar įmanoma, jog, atsivertus, pavyzdžiui, pusmečio repertuarą, aplanko ne kas kita kaip liūdesys.
„Žaliasis spindulys“ – nepaprastai subtilus pasakojimas, kuriame viskas intuityviai apdangstyta, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingais dialogais ir diskusijomis. Tarp, atrodytų, paviršutiniškų pokalbių lengva ironija pašiepiamos tam tikros nusistovėjusios nuostatos, susijusios su bendravimu visuomenėje.
Vienas iš taikliausių epizodų, kai pagrindinė veikėja Delfina (vaidina – Marie Rivière) prie stalo svetimoje kompanijoje pasisako nevalganti mėsos. Kiekvienam vegetarui veikiausiai iki skausmo pažįstama situacija, kai pagrindinis kepsnį su krauju valgančiųjų dėmesys susitelkia ties priežastimis, dėl kurių yra vengiami tokie delikatūs patiekalai. Kai bandoma atkalbėti, paraginti, pasakyti tai, kas be abejo turėtų nuskambėti it novatoriškiausia naujiena ir t. t. Būtent šis epizodas tampa kertinis, galintis atspindėti kitų nuolatinį norą tarsi tave „matuotis“ pagal save: per daug, per mažai. Kai vienu metu klausiama ir kodėl tu linksma (–as), ir kodėl liūdna (–as), nepalikdami jokių prošvaisčių įtikti. Ir taip kiekviename žingsnyje, kol galiausiai pasijaučia pasiekę ir pasiekusios savo pergalę: sugluminau ir išmušiau iš vėžių.
„Žaliąjį spindulį“ Vilniuje dar galite pamatyti kino teatruose „Pasaka“ sausio 27 d. ir sausio 29 d. – „Skalvijoje“.
Éricas Rohmeris (1920 – 2010 m.) – prancūzų kino režisierius, kurio filmų retrospektyva (filmai: „Klerės kelias“, „Vasaros pasaka“, „Mano naktis su Mod“, „Polina paplūdimyje“ ir kt.) rodoma festivalyje „Žiemos ekranai“. Iš Vilniaus festivalis keliaus į kitus Lietuvos miestus: Kauną, Marijampolę, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.
Daugiau informacijos apie festivalį „Žiemos ekranai“ galima rasti čia.
