Jau galima įsigyti „Obuolio" leidyklos išleistą Egidijaus Knispelio knygą „Įvykiai sukrėtę Lietuvą".
Knyga parašyta pagal šio žurnalisto kurtą laidų ciklą tuo pačiu pavadinimu. Joje galime prisiminti tokius valstybę, tikrąja to žodžio prasme, sukrėtusius įvykius kaip Antano Varnelio klajones po Lietuvos vienkiemius žudant senyvus žmones, Dekanidzių klano įvykdytą žurnalisto Vito Lingio nužudymą, Mindaugo Daunoro, nužudžiusio ir šulinyje užbetonavusio savo šeimą, istoriją, pakelių manjako Kazio Jonaičio išprievartavimus ir skerdynes bei amžiaus nusikaltimu vadintą kunigo Ričardo Mikutavičiaus apiplėšimą ir nužudymą.
„Vilniaus knygų mugėje" vykusio knygos pristatymo metu autorius taikliai pastebėjo, jog knyga skirta ne vakariniams pasiskaitymams prieš miegą. Buvo kalbų ir apie tai, jog knyga pasiekia daug didesnį efektą, nei televizijos laidos. Turbūt tame yra tiesos. Paskaičius ją apima jausmas, kaip pažiūrėjus gerą siaubo filmą ar išgirdus tikrai baisią istoriją. Vienintelis skirtumas - čia tu žinai, jog tai vyko iš tiesų ir vyko ne kur nors už jūrų marių, o čia pat - Lietuvoje. Pristatymo metu E. Knispelio pakviesti esami ar buvę teisėsaugos institucijų atstovai dėkojo, kad autorius tarsi pastatė paminklą tiems jų kolegoms, kurie dirba sąžiningai ir nėra korumpuoti. Tai svarbu šiandien, kai pasitikėjimas teisėsauga smarkiai kritęs.
Kiekvienas iš knygoje aprašomų įvykių ne tiesiog atpasakotas, o išnarpliotas iki kaulelių: apie juos pasakoja įvykių dalyviai, liudytojai, aukos ir patys nusikaltėliai. Joje pateiktos bylų detalės, ištraukos iš teismo posėdžių, nuotraukos, laiškai - viskas, kas padeda labiau įsigilinti ir suprasti tuometinius įvykius, bylų sprendimo eigą.
Reikia pripažinti, kad E. Knispelis savo žurnalisto įgūdžius ir profesionalumą tikrai pasitelkė visa jėga. Knyga nieko nenutyli, nieko neslepia ir neparodo įvykių vienpusiškai. Nepaisant to, kad ji įvertinta, kaip paminklas teisėsaugai, ten, kur kyla įtarimų jos atstovais, jie išreiškiami drąsiai ir nieko neslepiant. Teisiniai terminai, kurių galima būtų tikėtis labai daug ir kurie būtų sunkiai suvokiami paprastiems žmonėms, persakyti labai paprastai ir lengvai suprantamai. Įvykiuose dalyvavę teisininkai pripažįsta, jog E. Knispelis juos perfrazuodamas tikrai neiškraipė minčių.
Visi girdėti atsiliepimai ir asmeninė patirtis byloja, jog knyga skaitoma itin lengvai, nepaisant rimto ir svaraus jos turinio. Man ją perskaityti prireikė poros dienų, o per tą laiką ją įpusėti spėjo dar dvi draugės ir į eilę ją skaityti atsistojo dar keturi žmonės. Belieka nukelti kepurę prieš E. Knispelį. Jis parašė tikrai aktualią, svarbią ir įdomią knygą, kuri tiesiog turi savybę būti „suvalgyta" beveik be atsitraukimo. Galbūt geriausiai ją apibūdintų palyginimas su geru dokumentiniu detektyvu.
Ši knyga tai tik pirmoji dalis. Autorius žada išleisti ir antrąją, kuri supažindins su dar daugiau Lietuvą sukrėtusių įvykių.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
