Lietuviai tikrai moka linksmintis. Tai įrodo renginių ir švenčių gausa visus metus. Galime pasigirti ne tik daugybe švenčių, kurių per metus suskaičiuojama apie 400, bet ir jų unikalumu. Esame kūrybinga tauta, tad ir mūsų šventės pasižymi kūrybiškumu ir originalumu. Leidykla „Terra Publica“, visai neseniai 100 įdomiausių renginių sudėjusi į vieną knygą „Lietuva. 100 renginių, kuriuos verta išvysti“, siūlo susipažinti ar prisiminti šventes, kuriose ne tik smagu dalyvauti, bet ir pilvą visokių skanėstų prisikimšti. Tai šventės, kuriose turi sudalyvauti kiekvienas lietuvis.
Kaziuko mugė
Paskutinį savaitgalį prieš Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną (kovo 4 d.) Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko mugė. Ši liaudies dirbinių mugė, anksčiau vadinta kermošiumi, jomarku, suburia gausiausią tautodailininkų ir liaudies meistrų būrį.
Kaziuko mugės metu vyksta teatralizuotos karnavalinės eitynės, taip pat kultūriniai renginiai. Savo dirbinius (ypač iš medžio) pristato ne tik kraštiečiai, bet ir amatininkai iš svečių šalių, renkami išradingiausi liaudies meno, tautinio ir kulinarinio paveldo meistrai bei jų darbai. Šv. Kazimiero dieną, kuri sutampa su pavasario švente, simbolizuoja margai „pražystančios“ verbos, kurioms mugėse skiriama didelė pagarba. Dar vienas Kaziuko mugės „simbolis“ – meduoliai, skambiai vadinami Kazimiero širdimis.
Pavasario lygiadienis
Kasmet kovo 20–21 dienomis visame pasaulyje diena susilygina su naktimi. Nuo šios datos dienos trukmė tampa vis ilgesnė už nakties ir vis ilgėja iki trumpiausios nakties meto – Joninių. Tai pavasario pradžia, pavasario lygė – senovėje žemdirbiai šią dieną laikydavo naujųjų metų pradžia. Dabar ši diena minima kartu su pasauline Žemės diena.
Vienas įdomesnių pavasario lygiadienio paminėjimų vyksta Vilniuje. Kasmet šią dieną Vilniuje, Šventaragio slėnyje, nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės vyksta ugnies ir muzikos renginys. Iš žvakių sukomponuojami ir uždegami ženklai – baltiškieji ornamentai. Tai tikrai verta pamatyti savo akimis.
Projektas, skirtas Tarptautinei muziejų dienai „Muziejų naktis“
Pirmoji „Muziejų naktis“ buvo suorganizuota 2005 m. Prancūzijos kultūros ir ryšių ministerijos siekiant sudominti kuo daugiau jaunimo lankytis muziejuose. Prie šios akcijos prisijungė ir Lietuva, vieną kartą per metus, gegužės mėnesį, atverianti miestų muziejus būtent naktį. Iki pat 1 val. nakties muziejai būna atviri ir nemokami visiems. Pagrindinė šio renginio idėja – gyvai ir išradingai parodyti tai, kas dieną, įprastu darbo metu, muziejuose nėra matoma, skatinti lankytojus domėtis muziejų kultūra, dažniau juose lankytis. Kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos muziejų atveria savo duris, organizuoja savas programas: koncertus, vakarones, kūrybines dirbtuves, istorinių
įvykių inscenizacijas, teatralizuotus pasirodymus, filmų peržiūras.
„Gatvės muzikos diena“
Nuo 2007 metų vieną gegužės šeštadienį dainų autoriaus ir atlikėjo Andriaus Mamontovo kvietimu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai plūsteli į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gatves, kiemus, skverus ir aikštes švęsti laisvos kūrybos, muzikantų ir visuomenės bendravimo šventės.
„Apsiginklavę“ įvairiais muzikos instrumentais, tūkstančiai jaunų žmonių visoje Lietuvoje gatvėse groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša Afrikos ritmus. Šia idėja užsikrėtė ir kaimyninių šalių miestai. „Gatvės muzikos diena“ jau vyksta ir Rygoje, Taline, Sankt Peterburge, Minske ir Tbilisyje (Gruzija).
Rudens lygiadienis
Šią dieną, kaip ir pavasario lygiadienį, diena būna lygi nakčiai, tik lygė įvyksta ne kovo mėnesį, o rugsėjo 20–22 dienomis. Po lygiadienio naktis pradeda ilgėti ir iki pat pavasario lygiadienio būna ilgesnė už dieną. Senovėje rudens lygė buvo švenčiama paaukojant po gyvulių porą, džiaugiantis derliumi, dėkojant dievui Žemininkui. Vėliau toks šventimas virto rudens gėrybių mugių rengimu, derliaus šventėmis. Todėl ir dabar rudens lygiadienis pasitinkamas smagiais karnavalais, vaidinančių ir šokančių žmonių pasirodymais, ugnies šou, rudens mugėmis.
Neringoje išlikusi tradicija per rudens lygiadienį uždegti iš šiaudų pagamintą skulptūrą, simbolizuojančią pagoniškas dievybes. Taip liepsnojantis ruduo įspūdingai pasitinkamas Gintaro įlankoje, Juodkrantėje. Talentingų menininkų gegužės–birželio mėnesiais simpoziumo metu sukurtomis nendrinėmis skulptūromis ant vandens visą vasarą grožisi čia atvykstantys žmonės, o rudens lygiadienį jos sudeginamos.
