Austėja Pilipavičiūtė, www.jaunimogidas.lt
Tikriausiai jokia čia paslaptis, kad kiekvienas turime vienokę ar kitokią baimę. Vieni katastrofiškai bijo aukščio, kiti - greičio, treti - skristi lėktuvu ir t.t. Kaip gi nugalėti visas savo baimes?
Iš tiesų, labai gerai žinau, ką reiškia aukščio baimė. Ją jaučiau jau nuo vaikystės. Kai draugės karstydavosi medžiais, dažnai stebėdavausi: ,,O kaip gi jos nebijo nukristi?"
Dėl šios baimės dažnai likdavau laukti ant žemės. Tačiau metams bėgant, teko visko patirti ir įveikti, atrodo, neįveikiamą aukščio baimę. Kaip tai padariau? Tiesiog įtikinau save: taip, aš galiu, aš tai padarysiu, o tada pradėjau veikti. Kai tai padarai, baimė kažkur dingsta - norisi kilti aukščiau ir aukščiau. Bet... Po kurio laiko baimė vėl grįžta. Tik ji būna ne tokia stipri kaip pirmąjį kartą.
Dar viena baimė, kuri bene kiekvieną merginą priverčia garsiai rėkti - slidūs, gleivėti, šlykštūs padarai, tokie kaip: varlės, driežai, vorai ir pan.
Esu visiškai tikra, jog merginos, kurios netikėtai pamato netoli savęs varlę ar driežą, dažnai išsigąsta ir pasišlykšti. Aišku, visada yra išimčių. Negaliu teigti, jog taip yra 100 proc. atvejų.
Kaip ir sakiau, baimių yra įvairių. Pavyzdžiui, mano draugė beprotiškai bijo kraujo. Pamačius jį, ji prikanda lūpą, staigiai nusisuka ir sako: ,,Prašau, nerodyk man to". Štai toks, regis, visai nereikšmingas dalykas kaip kraujas kažkam yra beprotiška baimė.
Apibendrindama norėčiau pasakyti, jog savo baimes mes turime vienaip ar kitaip įveikti. Aš jau pabandžiau - man pavyko. Kokia tavo baimė? Ar pasiryši ją nugalėti?
