-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2013 03 23

Emigracija išardo vis daugiau šeimų. Ką daryti?

Turbūt kiekvienas lietuvis sutiks, kad emigracija yra vis dar viena opiausių problemų Lietuvoje. Ši problema dažnai aptariama ekonominiu aspektu, minint prarandamą darbo jėgą mūsų...
Temos: 1 Emigracija

Turbūt kiekvienas lietuvis sutiks, kad emigracija yra vis dar viena opiausių problemų Lietuvoje. Ši problema dažnai aptariama ekonominiu aspektu, minint prarandamą darbo jėgą mūsų šalyje. Tačiau, pasak Ievos Jasaitytės, teisinių ir personalo paslaugų įmonės „Horos“ vadovės, emigracija išardo vis daugiau šeimų.

„Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau klientų, besikreipiančių dėl skyrybų, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų problemų, atsiradusių vienam iš tėvų ar abiems išvykus gyventi į užsienį“, – teigia I. Jasaitytė.

„Sveiki. Esu jau metus išsiskyręs. Su buvusia žmona turime nepilnametį vaiką. Vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su buvusia žmona, bet ji jau metus išvykusi į užsienį, vaikas gyvena su manim. Buvusi žmona nemoka jokio vaiko išlaikymo, nebendrauja su vaiku ir nežada grįžti. Ar įmanoma pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir prisiteisti iš buvusios žmonos vaiko išlaikymą?“, - kaip dažnai pasitaikančios situacijos pavyzdį, pateikia pašnekovė. Kyla klausimas, ką tokiais atvejais daryti.

Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju Civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimus sprendžia teismas. Teismas, spręsdamas bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo atsižvelgia į Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvenciją ir Civilinio kodekso trečiosios knygos normas, kurios nurodo, kad kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų užtikrintos tokios gyvenimo sąlygos, kurios leistų tinkamai formuotis fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, o didžiausia pareiga tokiam vystymuisi užtikrinti yra numatyta tėvams. Vaikui reikalingas nuolatinis bendravimas su tėvais, rūpinimasis ir materialinės gerovės kūrimas, ir tik suteikiant šiuos dalykus įmanoma užtikrinti tinkamą tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus atlikimą. Pabrėžtina, kad vaikui būtinas pastovumas ir vaiko interesų užtikrinimas, ir išvardytų tikslų neįmanoma pasiekti be nuolatinio tėvų buvimo vaikų gyvenime, jų daromos įtakos ir rodomo pavyzdžio.

Jei vienas iš tėvų nevykdo savo įstatyminės pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.165 str. – rūpintis  nepilnamečiu vaiku, neteikia jam materialaus išlaikymo ir vaikas yra prižiūrimas kitų asmenų, nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pagal vieno iš tėvų gyvenamąją vietą, minėtos priežastys gali būti pagrindas kreiptis į teismą su prašymu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ją nustatant su tuo iš tėvų, kuris faktiškai rūpinasi vaiku ir jį išlaiko. Teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įtvirtinta Civilinio kodekso 3.169 str. 3 d., tačiau minėta norma negali būti piktnaudžiaujama, teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad vaiko gyvenamąją vietą galima keisti jei tai yra būtina, atsižvelgus į vaiko interesus ir tėvų pareigų vykdymą. Priešingu atveju būtų nusižengta bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėtina, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų yra vienas pagrindinių šeimos teisiniuose santykiuose. Civilinio kodekso 3.174 str. įtvirtina, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų turi atsižvelgti į vaiko norą, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko interesams gali būti prieštaraujama, jei vaiko išreikštas noras yra paremtas vieno iš tėvų mažesniu reiklumu ar kitomis neobjektyviai paremtomis aplinkybėmis.                    

Būtina pabrėžti, kad kreipiantis į teismą su ieškiniu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, reikia pateikti juridinius faktus, patvirtinančius, kad kita šalis tikrai nevykdo savo įstatyminės pareigos, neteikia vaikui materialaus išlaikymo, nebendrauja su vaiku ir kt.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. įtvirtina, kad vaiko interesai yra prioritetiniai ir į juos visada turi būti atsižvelgiama sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą. Civilinio kodekso 3.196 str. 1 d. įtvirtinta, kad išlaikymas gali būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis pinigų sumomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą natūra. Išlaikymo forma turi būti nustatoma atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principą. Į vaiko išlaikymo išlaidas įeina aprūpinimas maistu, avalyne, drabužiais, įvairių laisvalaikio būrelių ir užsiėmimų lankymu, kitomis vaiko interesus tenkinančiomis išlaidomis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, koks išlaikymo dydis yra tinkamas konkrečiam vaikui. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį vertina ar vaikas turi specialių poreikių, kokia yra tėvų turtinė padėtis ir koks išlaikymas būtų proporcingas vaiko turimiems poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai užtikrinti (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.).

Nors 2012 m. 12,8 tūkst. sumažėjo emigrantų ir 3,3 tūkst. padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, 2,1 karto žmonių daugiau emigravo negu imigravo (kaip skelbia statistikos departamentas), tačiau emigracijos padariniai jaučiami iki šiol ir, kaip susiduriama praktikoje, problemų nemažėja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius