Paslaptis. Žinoti daugiau, nei žino kiti, vienintelis būdas, kurio pagalba asmuo išskiria save iš pilkosios masės ir gali tapti daugiau nei yra dabar. Paslaptis egzistuoja, tačiau nėra nieko, ko žmogui būtų duota nežinoti. Kiekvienas veiksmas, įtakodamas per naujoves atveria platesnius vandenis, kurio bangose, jeigu asmuo nenuskęsta, pasiekia didesnius horizontus.
Materija įrėmina materijoje, šis įkūnijimas atiduoda pirmumą inkstinktams, kurie užgoždami astralinio kūną sąlytį su transcendentiniu pasauliu, nuslopina energiją, teikiančią filosofinio akmens paieškos rezultatą materinės ir dvasinės tikrovės sąlyčio pasekmėje.
Žmogus gali be galo daug. Žinojimas skverbiasi į paslaptį, atrasti žinią, egzistuojančią per žmogų į materiją, reiškia atrasti maginius principus, kurie asmenį paverstų savo pasaulio kūrimo dievu. Magija – didžioji pasalptis, kurios praverus duris atsitiktinumas nebetenka savosios reikšmės, o vienintelis gyvenimo tekmės valdovas tampa savosios energijos išspinduliavimas per astralumą į visatą.
Ar aš noriu patekti į paslaptį? O ar ta paslaptis, praverus uždarytas duris, neįtrauks ir nepradangins šešėlyje? O ar magija iš tikro egzistuoja? Abejonė. Ar man užtenka to ką turiu, ar Man reikia kažko daugiau?
Magija egzistuoja, jos apraiškos veikia visur, tik pajėgumas ją atpažinti suteikiamas ne visiems. Ar man reikia apčiuopti tiesą ar man užtenka to, ką dabar turiu? Kol stengsiesi atsakyti sau į šį klausimą, išnaudok savo dvasinį proveržį į kūną ir padaryk dėl savęs kažką tokio, kas pačiam sau išspinduliuotų gėrį.
Viskas ką darysi, pakeis likusį tavo egzistencializmą kitokia linkme, kurio praradimas gali būti triuškinantis gyvenimo pralaimėjimas, tačiau tu ir tavo pasaulis materijoje to nepastebės.
Ar mums reikia žinoti daugiau?
