Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kiekviena neišnaudota proga senatvėje kirs skaudžiu sąžinės priekaištu

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aš niekaip negaliu suprasti vieno dalyko. Nuo ko priklauso, kaip mes visi gyvename?

Linoshka, www.jaunimogidas.lt

Aš niekaip negaliu suprasti vieno dalyko. Nuo ko priklauso, kaip mes visi gyvename?

Nuo būdo bruožų ir charakterio ypatybių? Nuo išsikeltų tikslų ir nuo galimybių juos įgyvendinti? Nuo požiūrio į pasaulį ir tėvų įdiegtų gyvenimo vertybių sistemos?

Pavyzdžiui, aš kuo toliau, tuo labiau įsisavinu tiesą, jog gyventi paprastai aš nemoku. Man nuolat reikia naujų išgyvenimų, jausmų, įvykių, gal net problemų tam, kad niekada nesustočiau – kiekviena diena man privalo būti didesnis ar mažesnis iššūkis, kad, vakare, padėjusi galvą ant pagalvės, galėčiau jausti, kaip nusiraminusios mintys savaime susidėlioja žodį „done“ (angl. pataryta).

Atrodytų, gyventum sau ramiai be jokių pokyčių: keptum pyragus, laistytum gėles, visa siela atsiduotum, pavyzdžiui, paskaitoms ir mėgautumeis ta rutina dvelkiančia kasdienybe. Bet aš taip nemoku. O gal, tiksliau, nenoriu mokėti?

Ant mano darbo stalo – nuolatinė netvarka. Seni, nauji, reikalingi, nereikalingi lapai sėkmingai sau bičiuliaujasi drauge ir dalijasi vieta su pamirštais kavos puodeliais ir galybe spalvotų lapelių su (ne)reikšmingais užrašais.

Bet kaip gali būti kitaip, jeigu mano kasdienybė – lygiai toks pats chaosas? Imtumei, sudėliotum viską į lentynas, surikiuotum, priskirtum kiekvienam elementui tam tikros reikšmės indikatorių ir kasdien laikytumeis tos pačios tvarkos. Bet ir to aš nemoku.

Kartais man atrodo, kad aš moku tik daryt visame kame chaosą – įsiveržti kažkur į nusistovėjusią tvarką ir galutinai išdraikyti prioritetus, požiūrius, vertybes ir šiaip, gyvenimo būdą.

Nerami siela, ne kitaip.

Bet nepaliauju galvoti, kad nuolatinis judesys – neabejotinas judėjimo ženklas – o tai jau savaime yra gerai.

Guodžiu save, kad kiekviena neišnaudota proga senatvėje kirs skaudžiu sąžinės priekaištu, o kiekvienas pagalvojimas „aš negaliu“ bus papildomas akmuo į vežimą, taip sunkiai bandantį užvažiuoti ant kalvos, ant kurios iš tolo puikuojasi užrašas „Gyvenimo pasiekimai“.

Nereikia būt genijumi ar išminčiumi, kad suvoktum, kad tai, ką darai, yra blogai ar gerai. Jeigu kažką darai – vadinasi, taip reikia. O riba tarp gero ir blogo iš esmės yra subjektyvus reikalas.

„Laimingiausi žmonės yra tie, kurie per daug užimti, kad galvotų, ar jie laimingi, ar ne“, - kažkada pasakėW.Featheris.

Taigi – atsipalaiduokime.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt