Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pretendentas į Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimą Artūras Černiauskas: siekiame išmokyti žmones atstovauti sau

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Artūras Černiauskas, ilgametis Lietuvos profesinių sąjųngų konfederacijos pirmininkas, yra vienas iš pretendentų šiemet laimėti Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimą. Organizuodamas profesinių sąjungų veiklą jis siekia išmokyti Lietuvos darbuotojus tinkamai sau atstovauti ir ginti savo interesus.

Artūras Černiauskas, ilgametis Lietuvos profesinių sąjųngų konfederacijos pirmininkas, yra vienas iš pretendentų šiemet laimėti Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimą. Organizuodamas profesinių sąjungų veiklą jis siekia išmokyti Lietuvos darbuotojus tinkamai sau atstovauti ir ginti savo interesus.

Kasmet Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai yra teikiami už pasiekimus keturiose nominacijų srityse: žmogiškojo kapitalo ugdymo, visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo, finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo bei socialinės infrastruktūros vystymo srityse. Nominacijų steigėja – Vilniaus apskrities trišalė taryba ir jos partneriai.

Profesinė sąjunga nėra darbdavio priešas

Artūro Černiausko vadovaujama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) atstovauja daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų. Konfederacija vienija apie tūkstantį įmonėse įsikūrusių profesinių sąjungų. Didžioji dalis šių įmonių veikia Vilniaus apskrityje.

„Vienas pagrindinių mūsų tikslų yra išmokyti dirbančiuosius efektyviai atstovauti sau. Dažnai susiduriame su tokiomis problemomis, kad žmogus bijo arba nesugeba sau atstovauti, išreikšti savo norų, parodyti ir realizuoti galimybių, dėl ko jis būna be reikalo nuskriaustas”, – sako LPSK pirmininkas.

LPSK padeda naujai besikuriančioms profesinėms sąjungoms. Teisinė grupė padeda sutvarkyti steigimosi dokumentus, konfederacija padeda išrinkti naujai susikūrusių organizacijų vadovus bei atstovus. Vėliau organizuoja sustikimus su dirbančiasiais, kuriuose moko darbų saugos, darbo kodekso, dėsto apie efektyvų bendravimą bei socialinę partnerystę.

„Profesinė sąjunga nėra priešas, ji nenusiteikusi kovoti, tai yra pagalbininkas. Džiaugiamės, kai su darbdaviu randame bendrą kalbą ir siekiame to paties tikslo: kad į darbą darbuotojas eitų su malonumu, kad darbuotojas būtų patenkintas darbu, o darbdavys – darbuotoju. Kai darbuotojui yra sukuriamos palankios darbo sąlygos, darbinga atmosfera, jis geriau dirba ir kuria didžiausią pridėtinę vertę”, – teigia A. Černiauskas.

LPSK taip pat rūpinasi ir darbuotojų laisvalaikio organizavimu, įmonės vidinio klimato gerinimu. Pasak pirmininko, kai kurios jų organizacijos netgi turi savišalpos kasas, kurios gali materialiai paremti su problemomis susidūrusį darbuotoją.

Darbuotojai kaip įmonės mechanizmo dalis

Poreikis burtis į profesines sąjungas, pasak A. Černiausko, priklauso nuo šalies ekonominės būklės. „Jeigu periodas yra sudėtingas, mums atrodo, kad žmonės turėtų dar aktyviau burtis į profesines sąjungas. Bet nutinka priešingai: pablogėjus ekonominei situacijai įsijungia baimės faktorius. Lietuvoje virš 60 proc. dirbančiųjų nepareiškia savo nuomonės, nes bijo prarasti darbo vietą”, – pasakoja A. Černiauskas.

LPSK vadovas pastebi, jog 2007-2008 m., kai ekonomika kilo ir minimalus atlyginimas augo, konfederacija taip pat išgyveno pakilimo laikotarpį. Pasak pašnekovo, žmogus tik turėdamas garantuotą darbo vietą, gaudamas didesnį darbo užmokestį pradeda galvoti, ar tikrai jis uždirba tiek, kiek jam priklauso, ar jis negalėtų uždirbti daugiau, ar tikrai jis dirba saugiomis sąlygomis.

2012-uosius metus Lietuva pradėjo turėdama daugiau nei 200 tūkst. bedarbių. A. Černiausko teigimu, kai kurie darbdaviai tuo naudojasi. “Dažnoje įmonėje kartojama, kad jeigu jums čia nepatinka, už durų laukia šimtai žmonių, kurie nori jūsų darbo vietų”, - sako LPSK pirmininkas. Jo teigimu, tokių įmonių, kurios vertintų darbuotojus kaip įmonės mechanizmo dalį, padedančią siekti pridėtinės vertės, yra mažuma.

„Žmogus pradeda bijoti netekti vienintelio pajamų šaltinio, kadangi kitą darbą susirasti yra sudėtinga, o socialinės išmokos nėra tokios, kad jis norėtų iš to gyventi. Tokia situacija žmogų žemina, tačiau jis neturi pasirinkimo”, – sako A. Černiauskas.  Pasak jo, dėl šios priežasties ekonominiu sunkmečiu darbuotojai yra linkę nekelti savo reikalavimų, o palaukti, kol situacija pagerės. Tada jie galės darbdaviui siūlyti padidinti atlyginimą arba lengviau susirasti kitą darbą.

Neleidžia darbdaviams manipuliuoti įstatymais

Paklaustas, kokia yra pagrindinė LPSK nauda darbuotojams, A. Černiauskas sako, kad profesinės sąjungos atstovai yra geri darbo teisės, darbų saugos specialistai. Jie neleidžia darbdaviui manipuliuoti įstatymais ir verčia juos vykdyti. Įsikūrus profesinei sąjungai atsiranda galimybė analizuoti darbdavio priimamus sprendimus. Tačiau LPSK vadovas pabrėžia, kad „jeigu su darbdaviu viskas tvarkoje” ir konfederacija jam neturi priekaištų, LPSK tampa darbdavio pagalbininke.

„Manoma, kad darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė. Reikia pripažinti, kad didesnių įmonių kompetencija ir galimybės pasikviesti ekspertus, teisininkus, ekonomistus yra daug didesnės, negu darbuotojų. Jeigu žmogus yra vienas, jam sudėtinga efektyviai atstovauti sau, reikalauti pagrįsto darbo užmokesčio, saugos darbe ar karjeros galimybių”, – pripažįsta A. Černiauskas. Pasak jo, tik susibūrę kartu ir turėdami tam tikrų finansinių išteklių, darbuotojai gali išreikšti savo poziciją, norus ir kartais net padėti darbdaviui tinkamai pritaikyti teisės aktus.

Profesinės sąjungos yra finansuojamos savo narių lėšomis: dirbantieji profsąjungoms moka 1 proc. nuo uždirbamo darbo užmokesčio.

„O žiūrint iš darbdavio pozicijos, jam irgi yra daug paprasčiau dirbti su organizacija, negu su kiekvienu darbuotoju atskirai. Profesinės sąjungos vadovas pats surenka problemas, jas apibendrina ir pateikia darbdaviui”, – pasakoja LPSK pirmininkas.

Susitarti ar piketuoti?

LPSK visuomenėje žinoma dėl skambių pilietinių akcijų bei piketų. Tačiau A. Černauskas teigia, kad piketuoti profsąjungiečiai neskuba, o tai tėra nesusitarimo pasekmė. LPSK vadovas pasakoja, kad derybos prasideda nuo to, kad konfederacija išsako darbuotojų reikalavimus, tada yra susėdama ir tariamasi. “Jeigu mes suprantam, kad mūsų siūlymai ir reikalaviami 100 proc. nebus įgyvendinti, bet susitariam bent dėl pusės jų, tai jokių akcijų nerengiame”, – tvirtina A. Černiauskas. Tačiau jis pripažįsta, kad po kiekvienos akcijos „jaučiasi pagerėjimas”.

„Pavyzdžiui, basų policininkų piketas prie Seimo, ar bado akcijos dėl prasto biudžeto, mažo darbo užmokesčio, socialinių garantijų naikinimo, yra kaip protesto akcijos, tų žmonių nesitaikstymas su esamom sąlygom ir noras, kad jos gerėtų, – teigia LPSK vadovas. – Jeigu ta forma neduotų rezultatų, mes nieko nedarytume”. Paskutinė LPSK organizuota akcija vyko 2011 m. gruodžio 9 d. dėl minimalios algos didinimo. „Iš pradžių valdžia sakė, kad priimant biudžetą lėšų bus mažiau, o po šitos akcijos padėtis truputėlį pasikeitė, jų buvo ieškota ir surasta”, – pasakoja A. Černiauskas.

„Iš šalies atrodo, kad susirinko ten keli tūkstančiai žmonių ir papiketavo. Bet norint surengti tokią akciją, reikia turėti labai daug žmogiškųjų išteklių, be to visi įgarsinimai, atributika kainuoja didelius pinigus, – sako LPSK vadovas. – Mes niekada nesam nusiteikę drastiškai, kad iš karto pultume į kraštutinumus, pirmoje eilėje visada bandome susitarti.”

Be žinių dirbti sudėtinga

LPSK ne tik sprendžia jau iškilusias darbuotojų problemas, bet taip pat veda įvairius seminarus bei mokymus darbo temomis. A. Černiauskas teigia, kad tokių žinių poreikis yra labai didelis.

Konfederacijos vedami seminarai būna trijų lygių. Pirmame pristatoma LPSK veikla, darbuotojų teisės. Antrasis skirtas organizacijų vadovams bei atstovams, jame daug plačiau nagrinėjami darbo įstatymai, sauga, darbuotojų galimybės, suteikiamos ekonominės žinios apie įmonės finansinę padėtį, mokoma apskaičiuoti pelną ir nuostolius, svarstoma, kokia galėtų būti įmonės perspektyva. Taip pat kalbama apie socialinę partnerystę, kolektyvines sutartis. Trečiajame, aukščiausiame, lygyje mokomi organizacijų vadovai, visa informacija pateikiama dar plačiau, prisideda bendravimo ir derybų menas.

„Įsivaizduokite, kaip be šitų žinių sudėtinga darbuotojui, jeigu jis dirbo padalinio vadovu, o dabar sės su generaliniais direktoriais tartis dėl kolektyvinės sutarties. – pastebi A. Černiauskas. – Mes nepretenduojame paruošti jų kaip specialistų, bet visą pradinę informaciją suteikiame nemokamai. Žmonės noriai renkasi į tokius mokymus, domisi patys.”

LPSK padeda ir sunkios būklės įmonėms, pavyzdžiui, nesėkmingai investavusioms į gamybos priemones, naujas technlogijas. Esant ekonomikos nuosmukiui, investicijos sunkiai atsiperka, todėl profesinės sąjungos stengiasi atkalbėti dirbančiuosius nuo nepagrįstų reikalavimų darbdaviui. „Kartais tenka įtikinėti dirbančiuosius, kad geriau dirbti ir gauti nors ir nedidelį, bet stabilų atlyginimą, užuot negavus jokio”, – pasakoja jis.

LPSK yra tarptautinės profesinių sąjungų organizacijos narė, todėl seminarus rengia ir Europos mastu. „Yra susikūrusios Europos darbo tarybos, kur dalyvauja mūsų atstovai, taip atsiranda poreikis išmokti užsienio kalbas, – dėsto pirmininkas. – Vyresnio amžiaus žmonėms suteikiame galimybę išmokti kalbų ir kompiuterinio raštingumo, kad jie galėtų sau atstovauti tarptautinėje arenoje”.

Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai

Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai pradėti organizuoti dar 2003 m. Šiemet, 9 kartą juos organizuoja Vilniaus regiono plėtros taryba. Įteikimo ceremonija įvyks sausio 16 d. 15:00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje.

Pretendentų anketas šiems apdovanojimams teikia aštuonios (buvusios Vilniaus apskrities) savivaldybės: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės savivaldybės, taip pat Vilniaus regiono profesinių sajungų bei darbdavių atstovai. Šiemet gautos 53 siūlomų pretendentų anketos.

Kasmet Kunigaikščio Gedimino apdovanojimai yra teikiami už pasiekimus keturiose nominacijų srityse: žmogiškojo kapitalo ugdymo, visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo, finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo bei socialinės infrastruktūros vystymo srityse. Nominacijų steigėja – Vilniaus apskrities trišalė taryba ir jos partneriai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt