Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 08 29

Pusmetis amžinosios žiemos žemėje pagal „Erasmus“ mainų programą

Studijų metai - neribotų galimybių laikotarpis. Vienas iš tokių progų - ERASMUS studijos.
/ Įkrauk reporterio nuotrauka
Temos: 1 Žiema

„Žinau viską" profesionali žurnalistė Živilė Raškauskaitė

Studijų metai - neribotų galimybių laikotarpis. Vienas iš tokių progų - ERASMUS studijos. Trečio kurso antrąjį pusmetį praleidusi Suomijoje, Jyvaskylos universitete, drąsiai galiu teigti, kad ERASMUS studijos - galimybė, kuria tikrai verta pasinaudoti. Apie šią šalį niekada nesvajojau. Netgi galvodama apie ją neturėjau visiškai jokių asociacijų, išskyrus tai, kad visose Skandinavijos šalyse gerai išvystyta švietimo sistema. Taigi pagrindinis faktorius, kodėl pasirinkau studijas Suomijoje - ten be jokių problemų galima studijuoti anglų kalba. Praleidusi 5 mėnesius amžinąja žiemos žeme tituluojamoje šalyje, galiu teigti, kad tai buvo vienas iš geriausių mano pusmečių per visus studijų metus. Į Suomiją vykau su dar viena kurso drauge. Gandai apie milžiniškus šalčius į lagaminus privertė krautis vilnonius megztinius, kojines bei storiausias striukes. Ten mus pasitiko vos 6 laipsniais šalčio, todėl klausiamais žvilgsniai žiūrėdamos viena į kitą galvojome, ką reikės daryti su kailinėmis pirštinėmis.

Švietimo sistema

Pusę metų studijavau Jyvaskylos universitete. Jis - vienas populiariausių universitetų Suomijoje. Pagal bakalauro ir magistro laipsnio studijų programas čia studijuoja beveik 16 000 studentų. Universitetas visuomet buvo žinomas dėl puikaus studentų lavinimo, o pastaraisiais dešimtmečiais pelnė pagarbą ir kaip išplėtotų mokslinių tyrimų centras. Įskaičiuojant mokyklų mokinius, Jyvaskylos taikomųjų mokslų universitetą ir Jyvaskylos universitetą, mokinių ir studentų skaičius Jyvaskyloje siekia 40 000 ir dėl to šis miestas tituluojamas studentų miestu.

Studijų sistema Suomijoje gerokai skiriasi nuo lietuviškos. Čia studentai gali patys rinktis, ką ir kada nori studijuoti. Pagal pateiktą dalykų sąrašą tereikia surinkti atitinkamą kreditų skaičių. Taip beveik visi, nors ir tame pačiame kurse besimokantys studentai, turi skirtingus tvarkaraščius.

Atsiskaitymai taip pat gerokai skiriasi nuo lietuviškų sesijų. Čia dažniausia nėra vienos bendros sesijos, nes visi studijuojami dalykai prasideda ir baigiasi skirtingu laiku, o egzaminas laikomas tada, kai pasibaigia paskaitos. Kai kurie dalykai dėstomi intensyviu kursu, o tai reiškia, kad paskaitos gali trukti visą dieną ir netgi savaitgaliais, tačiau baigiamasis egzaminas laikomas jau po savaitės.

Bendravimas su dėstytojais taip pat gerokai skiriasi. Dažniausia bendraujama internetu. Parašius elektroninį laišką atsakymo galima tikėtis per artimiausią valandą ar dvi. Galbūt ERASMUS studentams šiek tiek kitaip - mes turėjome dėstytojų, su kuriais per pertraukas gerdavome arbatą ir diskutuodavome įvairiausiomis temomis, taigi „interneto dėstytojų" buvo ganėtinai nedaug.

Taip pat populiarūs vadinamieji „knygų egzaminai". Šiems reikia perskaityti kelias knygas pateikta tema, o paskaitos universitete nevyksta. Kiekvieno mėnesio pabaigoje skelbiama egzaminų diena ir tada, kai jau manai, jog esi pasiruošęs atsiskaityti - užsiregistruoji egzaminui. Tą pačią dieną įvairius egzaminus laiko ganėtinai daug studentų. Iš perskaitytų knygų pateikiami keli klausimai. Jiems atsakyti studentai turi 3 valandas.

Dar vienas skirtumas nuo lietuviškų paskaitų - online kursai. Tai paskaitų paketas, kurį gali rasti internete. Studentas pats savarankiškai skaito pateiktus straipsnius, žiūri videopaskaitas. Iš jų dažniausiai reikia parašyti esė. Su dėstytoju susitinkama vieną kartą - kurso pradžioje, o kilus klausimų - kontaktuojama internetu.

Trečioji, Lietuvoje nebūdingų paskaitų rūšis - iš kitų universitetų transliuojamos paskaitos. Studentai visą paskaitą dideliame ekrane mato tiesioginę transliaciją iš kitų Suomijos universitetų, o pabaigoje gali užduoti kilusius klausimus.

Studentų kasdienybė

Pusę metų gyvenau bendrabutyje, kuris nei iš tolo neprilygsta lietuviškų bendrabučių standartams. Kai papasakodavau, kad Lietuvoje mes gyvename trise viename tokio pat dydžio kambaryje, kuriame suomiai įpratę gyventi po vieną, priversdavau žmones gerokai stebėtis.

Suomijos bendrabučiuose kiekvienas studentas turi atskirą kambarį. Tokiame bute gyvenama po du arba po tris. Trise ar dviese dalintis tenka tik ganėtinai erdvia virtuve bei vonios kambariu. Dažnai bendrabučiuose yra bendro naudojimo kambarys, kuriame studentai gali leisti laisvalaikį: žaisti stalo tenisą, žiūrėti televizorių, organizuoti vakarėlius. Taip pat visuose bendrabučiuose yra patalpos dviračiams - jais čia važinėja beveik visi.

Važiavimas šia transporto priemone man buvo išbandymas. Niekaip negalėjau suvokti, kaip galima važinėti dviračiu žiemą, kai lauke 20 laipsnių šalčio, o sniego pusnys - gerokai virš kelių. Tačiau važiuodama dviračiu išbandžiau visas galimas oro sąlygas: sniegą, šlapdribą, šaltį, šilumą, lietų... Taigi po mėnesio apšerkšnijusios blakstienos ar šlapios striukės jau nebebuvo naujiena ar nepatogumas.

Taip pat itin lengva pastebėti, jog daug Suomijos studentų - sportuoja. Nepriklausomai nuo oro sąlygų. Čia nieko nenustebinsi nusprendęs pabėgioti, kai lauke 15 laipsnių šalčio. Žiemą daug kas propaguoja slidinėjimą, sušilus orams - renkasi riedučius. Tam įtakos turi ir tai, jog Suomijoje puikiai įrengti dviračių takai, kurie tarnauja ir riedutininkams bei riedlenčių mylėtojams.

Dar vienas neatskiriamas studento kasdienybės aspektas - finansų skaičiavimas. Būdamas ERASMUS programos studentas iš Lietuvos gauni 550 eurų stipendiją. Jyvaskyloje šios stipendijos pakanka. Bendrabutis kainuoja apie 210 eurų, transporto mėnesinis bilietas - 50 eurų. Žinoma, maisto kainos gerokai aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau prie to gana greitai priprantama.

Tačiau truputį skaičiuojant išlaidas, stipendijos pakanka ir pasilinksminimams. Įėjimas į naktinį klubą dažniausiai kainuoja apie 5-6 eurus, jeigu nori pasikabinti striukę - turi papildomai sumokėti dar 2 eurus. Gyvos muzikos koncertai tavo kišenę patuštins 20 eurų. Muziejai kai kuriomis dienomis studentams būna nemokami, tačiau dažniausiai už juos mokėsi nuo 5 iki 10 eurų.

Akiračio plėtimas

Šis pusmetis buvo puikus iš visų pusių - kalbu ne tik apie mokslus, bet ir apie sutiktus žmones bei apkeliautus kraštus. ERASMUS studijos gerokai praplečia akiratį. Supranti, kokie žmonės skirtingi, tačiau drauge ir panašūs. Sunku pasakyti, ar dar kada nors gyvenime per tokį trumpą laiką susipažinau su tiek žmonių ir susiradau tiek draugų. Tikrąja to žodžio prasme draugų, kuriems dabar bet kada gali parašyti, pasiguosti, paklausti patarimo arba pasidalinti džiaugsmu.

Turėjau pusmetį pažinti Suomijoje gyvenančius žmones. Jie iš tikro ganėtinai uždari, tačiau visuomet paslaugūs, itin mandagūs. Merginos juokauja, jog mokslininkai dar neištyrė, kaip Suomijoje sukuriamos šeimos, nes vaikinai labai retai kada užkalbina merginą pirmi. Tačiau visokiausių stereotipų pilna apie visas šalis. Ir pats įdomiausias dalykas - juos patikrinti ir įsitikinti arba paneigti.

Taip pat reikėtų nepamiršti, jog Suomijoje nuostabi gamta. Vos tik atvažiavus visi kartojo, jog šių metų žiema neįprastai graži. Tokio kiekio sniego bei taip nuostabiai apšerkšnijusių medžių dar nebuvau mačiusi savo gyvenime. Artėjant pavasariui sniegas tiesiog dingo. Atsivėrė po ledu paslėptų ežerų grožis. Jų Suomijoje - nesuskaičiuojama gausybė. Ir visą šį grožį pažinti galėjau kartu su nuostabiais žmonėmis.

Nežinau ar dar kada nors gyvenime bus taip, kad vakarieniausiu su italais, prancūzais, vokiečiais, portugalais, ispanais vienu metu. Tačiau kaip sakoma: viskas, kas vyksta, yra geriausia, kas galėjo atsitikti. Taigi šią patirtį laikau itin vertinga ir padidinusia ne tik žinių ir anglų kalbos gebėjimų, bet ir pasaulio suvokimo, draugų bei bendravimo bagažą.

Daugiau praktinės informacijos apie Suomiją rasi čia: http://www.eurodesk.lt/keliauk/country/72.

Apie Erasmus programą išsamiau čia: http://www.smpf.lt/lt/programos/erasmus.

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius