Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2014 rugsėjo 24d. 21:29

Skaitytoja: gydytojai išgelbėjo neišnešiotą mūsų dukrą, suteikė jai antrą šansą gyventi

Viktorija Aleksandravičiūtė su šeima džiaugiasi medikų išgelbėta neišnešiotuke dukrele
Asmeninio albumo nuotr. / Viktorija Aleksandravičiūtė su šeima džiaugiasi medikų išgelbėta neišnešiotuke dukrele

Mūsų kūdikiui suteiktas dar vienas šansas gyventi. Be specialistų pagalbos turbūt jo neturėtume. Viskas prasidėjo grąžią rugpjūčio 15 dieną. Namuose tvarkėmės su vyrų ir vyresniaja dukra ruošemės kūdikėlio atėjimui, kuris turėjo gimti lygiai už mėnesio, bent jau taip planavome. Su vyru surinkinėjome sekciją ir lovą kuriuos buvome išsirinkę vyresnioji pagalbininkė padavinėjo tėčiui varštelius ir lentutes,beabejo aš vizuoliai vertinau vaizdą,nes negalima buvo nei kelti nei persitemti,nes turbūt kaip ir kekvienai besilaukiančiai moteriai derėtu pasisaugoti paskutiniais mėnesiias. Tačiau besijuokiant nuo gerų emociju,kad gali gale baigėsi remontai ir galima statyti baldus ir ruoštis pilvo šone pasijudo diegulys,iš pradžių pamasčiau,kad tai yra tiesiog spazmas arba paruošiamukai nes juk liko tiek nedaug jau buvo 36savaitėlės,dieguliukui užėjus jis praėjo, stebėjau laikrodį ir valandos bėgyje nepasirodė jokiu skausmu, apsiraminau ir nusprendžiau truputėli pasivaikščioti lauke,kadangi gyvename nuosavame name tai lauke galime būti dažnai. Jau vakarėjo buvo kažkur 19val vakaro ir su vyresniaja dukryte nusprendėme pasižiūrėti ką veikia mūsų nesenai isigytas naujasis augintinis mūsų mažasis draugas šuo. Išėje į lauką viska slyg ir buvo tvarkoje, tačiau einant atgal i namus sudiegė dar stipresni sskausmas nei dienos metu,atsistojau vidurį kiemo ir niekaip negalėjau pajudėti,dukra nubėgo ieškoti vyro, vos ne vos priejau prei laiptų ir jais užlipau tačiau skausma sniekaip nemalšinosi,vyras pamates mane juokėsi eidamas nes nemanė jog kažkas rimto tačiau kai pamatė kad ašaros kaupiasi mano akyse pribėgo ir paklausė kas nutiko. Po 5 minučių tašės ir dokumentai buvo automobilyje ir mes jau važiavome į Vilniaus gimdymo namus esančius tyzenhauzuose,patys gyvename užmestyje iki Vilniaus važiuoti reikia apie 40km, tačiau kai važiavome nesijuto tie kilometrai atrodė kad važiuojame amžinybę,skausmas vėrė nugarą,pilvą,strėnas... Galvoje sukosi įvairios mintys...Vyras pergyveno labiau nei aš... Važiuodamas pastoviai kartojo : -Nesijaudink viska sgerai..aš stengiuosi..mes jau netoliese... Jo pasakimas ramino tačiau protas suvokė tik vieną MUMS PER ANKSTI. Buvo like dar 4 savaitėlės. Atvykome i priemimą per 10-15min. Įžengę į priemimą truputi apsiraminome tiek aš tiek vyras,sesutė papčiusi mano veido išraišką paklausė kas nutiko. Paparakojau kas nutiko ką jaučių ir tada jie paguldė į gimdymopalatą, paskambinome savo daktarui su kuriuo buvau susitarusi. ( daktaras Kalinauskis) Niekuom nepsitikėjau daugiau negu juo,nes jis ne tik visą laikotarpi stebėjo tačiau pas ji jau lankomes 7 metus ir jis atsakingas žmogus. Taigi kaip ir minėjau rugpjūčio 15diena,gimdymas jau buvo prasidėjas vanduo nubeges tačiau kaklelis neatsidarinėjo, kūdikėlis buvo jau pakeliui bet manopačios oranizmas nesuvokė kad jau gimdau. I gimdymo namus atvyko ir mano tėvai ir vyras nesitraukė nei minutės, mama visada buvo šale, visi pergyveno ir bandė padėti kaip galėjo, specialistai ( daktaras,akušerė,seselės) nebežinojo ką daryti gimdymas buvo labai sunkus,praėjus 17 valandų po vandenų nubėgimo skausmas buvonežmoniškas atrodė kad viduje viskas plyšta,tačiauvaiko rodiklei viis buvo nromalus. Buvau labai pavargusi,nebeturėjaunei aš nei artimieji jėgu, atėjas daktaras liepė paruošti operacinę ir suleisti apidūrą. Norėjo atlikti cezario pjūvi nes kaklelis po tiek laiko nebuvo atsivėre. Tačiau kai tik pradėjo veikti vaistai suleisti į stuburą,viska spasikeitė,gimdymas pradėjo eiti savo eiga kaip ir turi būti. Dabar tik suprantu kad riekėjo anksčiau visą tai atlikti,nes visą tą laika kenčiau nežmoniškus skausmus,o po nuskausminamujų pajutau palaima ir atsipūtimą,nebeskaudėjo,buvau pasiryžusi dabar gimdyti pati. Ir štai paskutinės minutės. Nepamenu tiksliai visko, tačiau pamenu jog nuo išsilpimo jau nebeturėjau jėgu, man kažkas sako stumk,o aš negaliu nes jaučiu kad prarandu saminę,tada kažkas mane prabudino,o prabudino amoniako kvapas nosyje...ir po poros akimirkų girdžiu kaip daktaras sako viskas... Tada suvokiau o kur vaiko verksmas... Šuktelėjau kodėl vaikas neverkia,o daktaras nusišypsojes pasako sveikinu mergytė,ir po tų žodžiu išgirstu kaip tyliai ir gražiai suknerkia mano kūdikėlis... Kai tik išgirdau kad vaikas verkia apsiraminau ir atsipalaidavau. mintyse sukosi tik vienintelės mintys, viskas gerai po 18valandų pagaliau viska sbaigėji ir galu gale galiu pailsėti... po poros minučiu į gimdykla atėjo vyras,ašaros akyse vos vos laikėsi,tačiau neparodė silpnumo. apkabino mane pabučiavo ir padėkojo už nuostabia dukrytę... išgirdau kaip daktaras su sesutėmis svarstė kiek svorio ir kiek ūgio... tuo metu man taip palengvėjo... apžiūrėjes daktaras pasake : -mergytė sveika 9balai iš 9, 51cm 2kg770g. rugpjūčio 16diena, 13valandų 55minutės. Taigi mes gimėme ir mums viskas gerai,atnešė man dukryte parodė kokia ji yra graži,tačiaubegalo mažytė ir gležnutė, verkė net ašarytės redėjo,buvo raudonutė ir ant kūnelio matėsi balti laimės marškinėliai. gimėme su kaip sakoma marškinukais. po 10minučiu turėjimo ją rankose atėjo vaiku gydytoja ir pasakė jog pasiemą ją stebėjimui ir kad kitos dienos ryte ji atneš mažyle, nes man reikia pailsėti. Sutikau. Mane perkėlė į palatą. Vyras išvyko namo pailsėti taippogi. Nusprendžiau numigti ir truputi pailsėjusi vėliau nueiti pas savo naujagimę. Nusnūdau maždaug gal 2 valandžiukes ne daugiau ir atsikėlusi pajutau kažkokį neramumą širdyje,apsirengiau ir paprašiau sesutė jog ji mane palydėtu pas kūdikėli. Sesutė išsigandusi žiūrėjo į mane ir siūlė dar pailsėti,tačiau aš nesutikau. palydėjo ji mane į vaikų skyriu, įėjau į skyrių ir pamačiau savo vaiką prijungtą prie aparačiųkų,tokią mažytę ir bejėgę,o juk ji verkė ir judėjokai ją mačiau paskutinį kartą. Po to ką pamačiau negalėjau žiūrėti buvo begalo skaudu ir nesuprantama kaip sveikas vaikas taip gali atrodyti ir kaip jis gali taip greitai susilpnėti. Daktarė maaiškino jog kai pradėjos tebėti jai pasidarė blogiau, plautukai nebuvo išsivystę sunkiai kvėpavo ir jie privalėjo pajungti aparatus,kad išgelbėtu ir padėtu. Gimdymo namie prabuvome 2 paras,po to mum spablogėjo ir mus perkėlė į intensyvios terapijos skyrių Santariškių klinikuose, ten paaiškėjo jog mums netik plaučiu nepakankamumas tačiau ir kaklo slanstelio traumą įgyta gimdymo metu,bei kažkokia infekcija kuri išsivystė gimus. Buvo siaubinga, aparačiukai pipsėjo,ji visą laiką miegojo,nes jai skaudėjo kaip aiškino daktarai. Prie jos negalima buvo būti visą laiką,o tai yr apats blogiausias dalykas po visko. 4paros renimacijoje kas 3 valandas važinėdavome ir vežiojome pieną, kad ji turėtu nuo ko stiprėti. Ir štai 5paroje klinikose sulaukiame ankstyvo skambučio, jog mums gerėja ir kad mes esame perkeliami į skyriu skirta išnešiotiems vaikams. Turbūt nieko nėra geriau ir nuostabiau kai išgirsti jog tavo vaikui yra viska sgerai ir kad jau greitai viskas susitvarkys. po 15min mes jau buvome pas savo dukrytę,laukėme ir pildėme visus reikiamus dokumentus kad galėčiau būti su ja dieną ir naktį. Vyras ir vyresnioji dukra buvo šale, mažylė buvo atjungta nuo visų aparatų,ji kvėpavo pati...maždaug po kokios valandos atėjusi sesutė išsigando ir pasakė jog kažkas negerai, Taip ir vėl musm buvo blogai... Tada kaip iš giedro dangaus nukrito vėl nauja bėda... išsigandau ir aš ir vyras... Bet labai greitai suregavo ir seselės ir daktarai.... pajungė mus vėl prie aparatų,kvėpavome sunkiai tačiau pačios... vienintelė paguoda buvo ta kad galime būti šale ir ji gali jausti jog yra ne viena. diena po dienos, naktis po nakties mes stiprėjome,kekvienos dienos vizitacija mūsų būklė gerėjo ir po 4 parų skyriuje mums nuėmė aparačiukus,ištraukė zonduką,5 paroje dukrytė mane nudžiugino pradėjo žysti krūtį. praėjus savaitei mes atsigavo ir mus išleido namo. Buvome stiprūs ir nieka sneistikėjo kad taip greitai atsistosime ant koju,tačiau atsistojome ir dabar mes jau esame namie ir džiaugiames kad mums ne tik daktarai bet ir dievas dave dar vieną galimybę gyventi.Mums jau yra 1mėnesiukas,mes sveriame 3kg420g ir 54cm ūgio. šypsomes ir džiaugiames kekviena dienele. Begalo esame dėkingi visiems kas mums padėjo ir kas palaikė,specialistams už greitą regavimą ir buvima visada šale. Daktarui Kostui Kalinauskiui už tai kad visą laiką buvo šale ir darė viską kad tik viskas būtu gerai gimdymo metu. Akušerėi už tai kad padėjo mūsų stebuklui ateitį į šį pasaulį. Vilniaus gimdymo namų akušerijos skyriaus daktarei Simonai Radžvilaitėi už koncultacijas Vilniaus gimdymo namų kūdikių skyriaus vedėjai Silvai narbutienėi, daktarams už tai kad atliko viska ir greitai regavo į pablogėjimą. VšĮ VULSK filialui- Kudikių intensyvios terapijos skyriui-vedėjai Rimutėi Vaitkevičienėi ir jos personalui.Jog stebėjote ir darėte viską kad mes augtumėme. Išnešiotų naujagimių skyriaus gydytojai Jolitai Biliuvienėi už viską ką jūs darėte dėl mūsų.Dėkojame kad mumis rūpinote. taipogi norime padėkoti visiems specialistams kurie mus stebėjo už profesionalų darbą ir ižvalgumą, Taip pat visiems artimiesiams ir draugams už tai kad buvo šale ir palaikė ne tik morališkai bet ir prichologiškai...

Mūsų kūdikiui suteiktas dar vienas šansas gyventi. Be specialistų pagalbos turbūt jo neturėtume.

Kūdikis atėjo anksčiau

Viskas prasidėjo gražią rugpjūčio 15 dieną. Namuose tvarkėmės su vyru ir vyresniąja dukra. Ruošėmės kūdikėlio atėjimui. Jis turėjo gimti lygiai po mėnesio, bent jau taip planavome. Su vyru tą dieną surinkinėjome sekciją ir lovą. Vyresnioji pagalbininkė padavinėjo tėčiui varžtelius ir lentutes. Be abejo, aš tik vertinau vaizdą, nes negalėjau sunkiai kilnoti. Juk kiekvienai besilaukiančiai moteriai derėtų pasisaugoti paskutiniais mėnesiais.

Iš pradžių pagalvojau, kad tai yra tiesiog spazmas arba paruošieji sąrėmiai. Juk buvo likę tiek nedaug iki gimdymo, jau 36-oji nėštumo savaitė.

Tačiau besidžiaugiant (smagu, kad galų gale baigėsi remontai ir galima statyti baldus) pilvo šone pajutau dieglį. Iš pradžių pagalvojau, kad tai yra tiesiog spazmas arba paruošieji sąrėmiai. Juk buvo likę tiek nedaug iki gimdymo, jau 36-oji nėštumo savaitė.

Netrukus dieglys praėjo. Stebėjau laikrodį, bet artimiausią valandą nebuvo jokių skausmų. Apsiraminau ir nusprendžiau truputėlį pasivaikščioti lauke. Kadangi gyvename nuosavame name, tai toli eiti nereikėjo.

Jau vakarėjo. Apie 19 val. vakaro ir su vyresniąja dukra nusprendėme pasižiūrėti, ką veikia mūsų nesenai įsigytas mažasis keturkojis draugas. Vaikštant lauke viskas lyg ir buvo gerai. Tačiau, grįžtant atgal į namus, nudiegė dar stipresnis skausmas. Atsistojau viduryje kiemo ir niekaip negalėjau pajudėti.

40 km iki gimdymo namų

Dukra nubėgo ieškoti vyro. O aš vos ne vos priėjau prie laiptų ir jais užlipau. Tačiau skausmas nemažėjo.

Pamatęs mane vyras juokėsi, nes nemanė, kad čia kažkas rimto. Tačiau, išvydęs ašaras

Asmeninio albumo nuotr./Viktorija Aleksandravičiūtė su šeima džiaugiasi medikų išgelbėta neišnešiotuke dukrele
Asmeninio albumo nuotr./Viktorija Aleksandravičiūtė su šeima džiaugiasi medikų išgelbėta neišnešiotuke dukrele

mano akyse, pribėgo ir paklausė, kas nutiko. Po 5 minučių jau lėkėme į Vilniaus gimdymo namus, esančius Tyzenhauzų gatvėje. Gyvename užmiestyje, tad iki Vilniaus važiuoti reikia apie 40 km.

Vyro balsas ramino, tačiau protas suvokė tik viena: MUMS PER ANKSTI.

Važiuojant tie kilometrai virto amžinybe. Skausmas vėrė nugarą, pilvą, strėnas...

Galvoje sukosi įvairios mintys... Vyras pergyveno labiau nei aš. Važiuodamas nuolat kartojo: „Nesijaudink, viskas gerai, aš stengiuosi, mes jau netoliese“. Jo balsas ramino, tačiau protas suvokė tik viena: mums per anksti.

Buvo likusios dar 4 nėštumo savaitės. Atvykome į priėmimą per 10-15 min.

Įžengę į vidų truputį apsiraminome. Slaugytoja, pamačiusi mano veido išraišką, paklausė, kas nutiko. Papasakojau ką jaučiu. Iškart paguldė į gimdymo palatą, paskambinome mane prižiūrėjusiam daktarui Kostui Kalinauskiui. Niekuo nepsitikėjau labiau, nei juo. Nes šį daktarą pažįstame jau 7 metus.

Nesuvokiau, kad gimdau

Taigi rugpjūčio 15 dieną gimdymas jau buvo prasidėjęs, vandenys nubėgę. Tačiau kaklelis neatsivėrė. Kūdikėlis buvo jau pakeliui, bet mano pačios organizmas nesuvokė, kad jau gimdau. Į gimdymo namus atvyko ir mano tėvai, vyras nesitraukė nė minutei. Visi bandė padėti, kuo galėjo. Specialistai (daktaras, akušerė, slaugytojos) nebežinojo ką daryti: gimdymas buvo labai sunkus. Praėjus 17 valandų po vandenų nubėgimo, skausmas tebebuvo nežmoniškas. Atrodė, kad viduje viskas plyšta, tačiau vaiko rodikliai vis dar buvo normalūs. Buvau labai pavargusi, nebeturėjau jėgų nei aš, nei artimieji.

Praėjus 17 valandų po vandenų nubėgimo, skausmas tebebuvo nežmoniškas. Atrodė, kad viduje viskas plyšta.

Atėjęs daktaras liepė paruošti operacinę ir suleisti į nugarą nuskausminamųjų. Norėjo atlikti Cezario pjūvį, nes kaklelis po tiek laiko nebuvo atsivėręs. Tačiau, kai tik pradėjo veikti vaistai, suleisti į stuburą, viskas pasikeitė, gimdymas pradėjo vykti normalia eiga.

Po tokių nuskausminamųjų pajutau palaimą. Nebeskaudėjo, buvau pasiryžusi gimdyti pati.

Štai paskutinės minutės. Nepamenu visko, tačiau žinau viena: neturėjau jėgų, buvau tokia nusilpusi, kad nebegalėjau stumti, praradau sąmonę. Tada kažkas mane prabudino, davė uostyti amoniako... ir po poros akimirkų girdžiu kaip daktaras sako: viskas.

Kur dingo naujagimio verksmas?

Tada suvokiau, kad kažkas negerai: vaikas neverkia. Šūktelėjau, norėdama paklausti, kas nutiko. O daktaras nusišypsojes atsako: sveikinu, mergytė. Po tų žodžių išgirstu, kaip tyliai ir gražiai suknerkia mano kūdikėlis...

Kai tik išgirdau, kad vaikas verkia, apsiraminau ir atsipalaidavau. Mintyse sukosi tik vienintelė mintis: gerai kad po 18 valandų pagaliau viskas baigėsi. Galų gale galiu pailsėti. Po poros minučių į gimdyklą atėjo vyras, ašaros tvenkėsi akyse. Apkabino mane, pabučiavo ir padėkojo už nuostabią dukrytę.

Išgirdau, kaip daktaras su sesutėmis svarstė, kiek svorio ir koks ūgis. Tuo metu man labai palengvėjo. Apžiūrėjęs kūdikį gydytojas ištarė: mergytė sveika, 9 balai iš 9, 51 cm ir 2 kg 770 g. Rugpjūčio 16 diena, 13 val. 55 min.

Gležnutė mažylė

Gydytojai parodė dukrytę: kokia ji graži, tačiau be galo mažytė ir gležnutė. Verkė – net ašarytės riedėjo. Tačiau po 10 minučių atėjo vaikų gydytoja ir pasiėmė vaikelį stebėjimui. O man pasiūlė pailsėti.

Įėjau ir pamačiau savo vaiką, prijungtą prie aparačiukų. Tokią mažytę ir bejėgę.

Mane perkėlė į palatą. Vyras išvyko pailsėti namo. Nusprendžiau numigti ir, truputį pailsėjusi, vėliau nueiti pas savo naujagimę. Nusnūdau maždaug 2 valandas.

Atsikėlusi pajutau kažkokį neramumą. Apsirengiau ir paprašiau slaugytoją, kad palydėtų pas kūdikėlį. Slaugytoją žiūrėjo į mane išsigandusi, siūlė dar pailsėti. Tačiau aš nesutikau. Palydėjo mane į vaikų skyrių. Įėjau ir pamačiau savo vaiką, prijungtą prie aparatų. Tokią mažytę ir bejėgę. O juk ji prieš tai verkė ir judėjo! Po to, ką pamačiau, negalėjau žiūrėti: buvo be galo skaudu ir nesuprantama, kad sveikas vaikas taip gali atrodyti.

Daktarė viską paaiškino. Mergaitė akyse ėmė silpti, plaučiai nebuvo išsivystę, sunkiai kvėpavo. Todėl tik aparatai kūdikį galėjo išgelbėti.

Perkėlė vaikelį į Santariškių „neišnešiotukų“ skyrių

Gimdymo namuose prabuvome 2 paras. Po to dar labiau pablogėjo, todėl mus perkėlė į intensyvios terapijos skyrių Santariškių klinikose. Ten paaiškėjo jog mūsų dukrytei – ne tik plaučių nepakankamumas, tačiau ir kaklo slankstelio trauma, gauta gimdymo metu. Ir dar kažkokia infekcija, kuri išsivystė gimus.

Vaizdas man atrodė siaubingas: aparatai pypsėjo, ji visą laiką miegojo. Medikai aiškino, kad tas miegas – dėl skausmo. Blogiausia, kad negalėjau visą laiką būti prie savo vaiko. 4 paras kas 3 val. vežiojome dukrytei pieną, kad ji stiprėtų.

Penktą parą sulaukėme ankstyvo skambučio, kad mergytei gerėja ir kad esame perkeliami į skyrių, skirtą išnešiotiems vaikams. Turbūt nieko nėra geriau, kaip išgirsti, kad tavo vaikui viskas gerai!

Dar vienas pablogėjimas

Po 15 minučių mes jau buvome pas savo dukrytę, pildėme visus reikiamus dokumentus, kad galėčiau būti su ja dieną ir naktį. Vyras ir vyresnioji dukra buvo šalia, o mažylė jau atjungta nuo visų aparatų – ji kvėpavo pati.

Tiesa, maždaug po valandos išsigandusi slaugytoja vėl pajungė kūdikėlį prie aparatų – kaip perkūnas iš giedro dangaus nukrito nauja bėda. Paskui kvėpavo sunkiai, tačiau jau savo jėgomis. Vienintelė paguoda buvo ta, kad galime būti šalia.

Po 4 parų šiame skyriuje jau atjungė aparačiukus, ištraukė zondą. Penktą parą dukrytė pradėjo pati žįsti krūtį!

Diena po dienos kūdikis stiprėjo. Po 4 parų šiame skyriuje jau atjungė aparačiukus, ištraukė zondą. Penktą parą dukrytė pradėjo pati žįsti krūtį.

Po savaitės galutinai atsigavome, gydytojai išleido namo. Buvo stipri ir tikrai niekas nesitikėjo, kad taip greitai ji atsigaus.

Dabar jau dukra namuose. Džiaugiamės, kad mums ne tik medikai, bet ir Dievas davė dar vieną galimybę gyventi. Dukrai jau mėnuo, sveria 3 kg 420 g, yra 54 cm ūgio.

Norime padėkoti

Esame be galo dėkingi visiems, kurie padėjo ir palaikė. Ypač specialistams už greitą regavimą. Gydytojui Kostui Kalinauskiui už tai, kad visą laiką buvo šalia ir darė viską, kad tik viskas baigtųsi gerai. Akušerėi už tai, kad padėjo mūsų stebuklui ateiti į šį pasaulį.

Vilniaus gimdymo namų akušerijos skyriaus daktarei Simonai Radžvilaitėi už koncultacijas. Vilniaus gimdymo namų kūdikių skyriaus vedėjai Silvai Narbutienei, visiems medikams už tai, kad greitai regavo į pablogėjimą. VšĮ VULSK filialui – Kūdikių intensyvios terapijos skyriui – jo vedėjai Rimutėi Vaitkevičienėi ir jos personalui, kad  stebėjo ir darė viską, kad mes augtumėme. Išnešiotų naujagimių skyriaus gydytojai Jolitai Biliuvienėi – už visas pastangas.

Taip pat norime padėkoti visiems specialistams už profesionalų darbą ir ižvalgumą. Artimiesiams ir draugams už tai, kad labai palaikė.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

24sek

Auksinio berniuko L.Dončičiaus triumfas – Madrido „Real“ laimėjo Eurolygą

15min iš Belgrado 24sek

Šaras didžiuojasi „Žalgiriu“: „Europa dabar apie juos žino“

15min iš Belgrado 24sek

Įspūdingos P.Jankūno kelionės išgyvenimai: „Aš dar 15 metų nebeišlauksiu“

24sek

Treti Eurolygoje – „Žalgiris“ po trilerio palaužė įspūdingai atgijusią CSKA

15min iš Belgrado 24sek

Besišypsantis Edgaras Ulanovas apie trilerį pabaigoje: „Geriau neklauskit“

Aktualu

„MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą?

15min iš Belgrado 24sek

Iš koto verčiantis P.Jankūno pokalbis su A.Milakniu: apie Europos Sąjungos paramą ir LeBroną

Vilniečių emocijos stebint Kauno „Žalgrio“ kovą su Maskvos CSKA

Vardai

Visų laukiamas karališkasis bučinys: kaskart santūrumo vis mažiau

Vienbalsiai: „Atsarginiai“ paskelbė NBA sezono apdovanojimus

Pamatykite: dramatiška ir įspūdinga „Žalgirio“ pergalė prieš CSKA

Verslas

Italija netrukus turės naują Vyriausybę – ar tai lems kitą Europos krizę?

Po pergalės Paulius Jankūnas žėrė ir pokštus, ir rimtus išgyvenimus

Sportas

Skandalas Lenkijoje: futbolo rungtynės virto pragaru – „Lech“ laukia bausmė

Vardai

„Žalgirį“ Belgrade palaikė 2 tūkst. sirgalių: tarp jų – ir Arvydo Sabonio žmona Ingrida

Teisingumo herojai Aktualu

Teismo pirmininkės L.Bajorinienės patarimas besiskiriantiems: „Geriau bloga taika nei geras karas“

Gyvenimas

Požymiai, kad jūsų draugas santykiuose patiria emocinę prievartą: kaip galite padėti

Sportas

Po dramatiškos kovos Švedija apgynė pasaulio čempionės titulą

Aktualu

Netikėtas atradimas: „Viagros“ ir vaistų nuo gripo kokteilis po operacijos gali stabdyti vėžį

Sportas

„Barcelona“ sezoną baigė pergale ir atidavė duoklę A.Iniestai

Naujienos

24sek

Auksinio berniuko L.Dončičiaus triumfas – Madrido „Real“ laimėjo Eurolygą

15min iš Belgrado 24sek

Šaras didžiuojasi „Žalgiriu“: „Europa dabar apie juos žino“

15min iš Belgrado 24sek

Įspūdingos P.Jankūno kelionės išgyvenimai: „Aš dar 15 metų nebeišlauksiu“

24sek

Treti Eurolygoje – „Žalgiris“ po trilerio palaužė įspūdingai atgijusią CSKA

15min iš Belgrado 24sek

Besišypsantis Edgaras Ulanovas apie trilerį pabaigoje: „Geriau neklauskit“

Aktualu

„MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą?

15min iš Belgrado 24sek

Iš koto verčiantis P.Jankūno pokalbis su A.Milakniu: apie Europos Sąjungos paramą ir LeBroną

Vilniečių emocijos stebint Kauno „Žalgrio“ kovą su Maskvos CSKA

Vardai

Visų laukiamas karališkasis bučinys: kaskart santūrumo vis mažiau

Vienbalsiai: „Atsarginiai“ paskelbė NBA sezono apdovanojimus

Pamatykite: dramatiška ir įspūdinga „Žalgirio“ pergalė prieš CSKA

Verslas

Italija netrukus turės naują Vyriausybę – ar tai lems kitą Europos krizę?

Po pergalės Paulius Jankūnas žėrė ir pokštus, ir rimtus išgyvenimus

Sportas

Skandalas Lenkijoje: futbolo rungtynės virto pragaru – „Lech“ laukia bausmė

Vardai

„Žalgirį“ Belgrade palaikė 2 tūkst. sirgalių: tarp jų – ir Arvydo Sabonio žmona Ingrida

Teisingumo herojai Aktualu

Teismo pirmininkės L.Bajorinienės patarimas besiskiriantiems: „Geriau bloga taika nei geras karas“

Gyvenimas

Požymiai, kad jūsų draugas santykiuose patiria emocinę prievartą: kaip galite padėti

Sportas

Po dramatiškos kovos Švedija apgynė pasaulio čempionės titulą

Aktualu

Netikėtas atradimas: „Viagros“ ir vaistų nuo gripo kokteilis po operacijos gali stabdyti vėžį

Sportas

„Barcelona“ sezoną baigė pergale ir atidavė duoklę A.Iniestai

Grąžinti verta

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Praktiški patarimai

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt