Noriu papasakoti apie Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ dvikovą, kuri vyko dar lapkričio 21 dieną.
Jau seniai tarp šių komandų aistruolių kilusi neišsprendžiama kova. Vieni ir kiti trykšta džiaugsmu, kai priešininkė komanda pralaimi rungtynes, vartoja negražius žodžius, kyla muštynės, kuriami tinklalapiai tokie kaip „Anti-Žalgiris“ ir pan. Žinoma, pasirodo ir tokių pranešimų: „Nereikia vienos komandos fanams varyti ant kitos, reikia palaikyti abi“. Aš šiai nuomonei pritariu, nors žinau, kad niekad nebus taip – kova buvo ir bus... Aš asmeniškai palaikau „Žalgirį“, tad prie jo palaikymo prisidėjau dalyvaudama ir šiose rungtynėse.
Į rungtynes vykau su dviem draugėmis. Žinojome, kad iš rungtynių vėlų sekmadienio vakarą nebus su kuo grįžti, bet kaip didžiausios savo komandos fanės pasiryžome atgal keliauti autostopu! Kelionė netrumpa, maždaug 80 km, o dar neaišku, ar kas sustotų ir būtų geranoriškai nusiteikę... Bet mūsų džiaugsmui į rungtynes ir iš jų mus sutiko pavežėti draugai.
Po kelionės, mekantraudamos išlipome iš automobilio prie Kauno sporto halės, bet kai mašina jau tolo nuo mūsų, prisiminėme, kad bilietai liko automobilyje. Pasileidome bėgti paskui jį. Žinoma, atrodėme kaip beprotės, bet svarbiausia, kad galiausiai mūsų rankose buvo užtikrintas įėjimas į varžybas. Įėjusios į halę užsiėmėme vietas, tačiau po kelių minučių prie mūsų priėjo vyras, sakydamas, kad tai jo vieta. Pasijautėme gan nejaukiai, kai supratome, kad mūsų sektorius kitoje halės pusėje. Tačiau ten mūsų vietas užėmė kitos merginos, todėl nusprendę, kad tos vietos ir taip ne pačios geriausios, sėdėjome ant laiptų.
Prieš rungtynes „Žalgirio“ vyrukai sportavo, tad buvo proga į juos pavėpsoti. Su drauge pasinaudodamos proga, kad krepšininkai buvo netoli, ženklais rodėmė, kad mums „duotų penkis“ ir prašymas pasiteisino! O.Samhanas sukirto su mumis rankomis. Iš džiaugsmo net strikinėjome!
Per varžybas „Lietuvos Ryto“ komandos fanų buvo gan nedaug, tad stebėjausi, kodėl taip garbinamos vilniečių komandos palaikyti susirinko mažai žmonių. Šį sezoną mano komanda pasirodė daug geriau, nei vilniečių, taigi mums jau buvo aišku, kaip baigsis ir šios rungtynės.
Kaip visada „Žalgirio “ fanai palaikė savo komandą. Visą laiką girdėjosi šūksniai, skanduotės. Priešininkų komandai buvo parodytas abejingumas. Žmonės laikė laikraščius taip parodydami, kad jiems visai nerūpi ir neįdomi vilniškių komanda. Rezultatas kaip ir tikėtasi buvo gan užtikrintas „Žalgirio“ naudai – 85:60.
Po rungtynių tykojome išeinant mūsų komandos krepšininkų, bet, žinoma, apsauginiai mus sustabdė. Lauke girdėjosi šūksniai, išreiškiantys pergalės džiaugsmą.
Grįžus namo ilgėjausi Kauno, visų smagių situacijų, vieningo komandos palaikymo. Kiek galėjome, tiek įamžinome visa tai. Taip pat pamatėme save ir rungtynių įraše, buvo smagu pažiūrėti! Vilniaus ir Kauno komandų dvikova pasikartos ir šių metų pavasarį, todėl būtinai vėl vyksime palaikyti savo komandos.
Savo istoriją pasakojo Birutė Maželytė.
