V.Daujotytė-Pakerienė – viena ryškiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros tyrėjų, eseistė, kritikė ir profesorė, daugiausia dėmesio skirianti poezijai ir jos interpretacijai egzistencinių problemų aspektu.
Ji yra parašiusi gausybę monografinių ir eseistinių knygų, skirtų ryškiausioms lietuvių literatūros figūroms – nuo Jurgio Baltrušaičio, Salomėjos Nėries, Šatrijos Raganos ar Vinco Mykolaičio-Putino iki Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos, Romualdo Granausko, Jono Strielkūno, Donaldo Kajoko, Aido Marčėno ar Rimvydo Stankevičiaus. Jos tyrimai ne tik atskleidžia atskirų kūrėjų pasaulėžiūrą, bet ir sujungia literatūrą su filosofijos, kultūros, egzistencinės patirties horizontais.
Didelę dalį savo akademinio darbo V.Daujotytė-Pakerienė skyrė moterų kūrybos analizei, parašydama reikšmingus darbus apie Janiną Degutytę, Onę Baliukonę, Žemaitę, taip pat parengė literatūros istoriją „Parašyta moterų“. Jos knygos „Moteriškoji literatūros epistema“ (1991) ir „Moters dalis ir dalia“ (1992) žymiai prisidėjo prie moterų literatūros tyrimų plėtros Lietuvoje.
Greta monografijų V.Daujotytė-Pakerienė parašė svarbias literatūros teorijos ir lyrikos apmąstymų knygas – nuo studijų „Kas tu esi, eilėrašti?“, „Lyrikos būtis“, „Lietuvių filosofinė lyrika“ iki naujesnių darbų „Esė apie poeziją ir esimą“, „Sauganti sąmonė“, „Kalbėjimo(si) erčios“ ar „Džiaugsmas dienų audime“. Ji nuosekliai analizuoja poezijos, kalbos ir kultūros santykį, reflektuodama literatūrą kaip žmogaus buvimo būdą.
Svarbi jos veiklos dalis – mokomoji ir populiarinamoji literatūra: lietuvių literatūros vadovėliai, studentams skirti teorijos kursai, pokalbių knygos su poetais bei rašytojais. Ji parengė antologijų, kūrinių rinktinių, o pati pasirodė ir kaip kūrėja: pasirašydama Viktorijos Daujotės vardu išleido eilėraščių ir tarmiškų tekstų rinkinius, o slapyvardžiu Eglė Juozapa – romaną „Juozapa ir jos seserys“.
V.Daujotytės-Pakerienės kūrybinė ir mokslinė veikla yra tapusi esminiu orientyru lietuvių literatūros tyrimuose, o jos tekstai išlieka atspirties tašku tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai kultūros visuomenei, ieškančiai gilesnio literatūros ir žmogaus gyvenimo ryšio supratimo.
V.Daujotytė-Pakerienė yra gavusi gausybę kultūros srities apdovanojimų: Lietuvos nacionalinę premiją (1993 m.), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premiją (2001 m.), Gedimino ordino Karininko kryžių (2002 m.), J. Tumo‑Vaižganto premiją (2006 m.), G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją (2008 m.), Nacionalinę pažangos premiją (2009 m.), Jotvingių premiją (2010 m.), Lietuvos mokslo premiją (2013 m.), Lietuvos rašytojų sąjungos premiją (2025 m.).
Valstybės vadovai sveikina jubiliejaus proga
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino rašytoją, literatūrologę, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę V.Daujotytę-Pakerienę 80-mečio proga.
„Iš Jūsų meninės ir akademinės kūrybos kiekvienas semiamės įkvėpimo, esate oraus ir kilnaus rūpesčio dėl bendrųjų visuomenės reikalų bei atidaus ir kruopštaus mąstymo pavyzdys. Būtent šis humanitarinio veikimo efektyvumas, jo universalumas į mus visus prabyla būtį steigiančiais ir esmines tautos prasmes svarstyti kviečiančiais tekstais“, – rašoma prezidento sveikinime.
Dėkodamas už teksto ir kalbos gylį, jos švarą ir grynumą, šalies vadovas palinkėjo V.Daujotytei-Pakerienei šviesos ir tvirtos plunksnos.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė taip pat pasveikino literatūrologę jubiliejaus proga ir palinkėjo gyvenimo džiaugsmo kupinų metų.
„Jūsų kūrybos laukas platus ir prasmingas. Esate žymi literatūrologė, daug metų paskyrusi gimtojo žodžio prasmių analizei, egzistenciniams poezijos klausimams. Eseistika, pokalbių, eilėraščių, memuarų knygos, vadovėliai – tik dalis Jūsų darbų, patenkančių į mūsų kultūros lobyną ir kartų kartoms išliksiančių įtaigumo, minties iškilumo ir gilumo pavyzdžiais.
Esate legendinė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, savo žinias ir išmintį daugelį metų skleidusi studentams, garbinga Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, daug prisidedate prie gimtosios Žemaitijos vardo garsinimo.
Gerbiamoji Viktorija, nuoširdžiai sveikinu Jus gražaus 80-ojo jubiliejaus proga ir linkiu kūrybinės laimės valandų, ilgiausių ir gyvenimo džiaugsmo kupinų metų!“ – sakoma premjerės sveikinime.
