15min be reklamos
2022 11 26, 11:01

Akvarelininkė Julija Skudutytė – apie knygą „Normalūs žmonės“ ir spektaklį „Kafka insomnia“

15min klausia meno ir kultūros žmonių, kokie filmai, knygos, muzika ir kita kūryba įkvepia juos šiomis dienomis. Šį kartą savo mėgstama kūryba dalijasi akvarelininkė Julija Skudutytė.
Akvarelininkė Julija Skudutytė
Akvarelininkė Julija Skudutytė / 15min nuotr.

1

Literatūra / „Normalūs žmonės“

Nors J.Skudutytė yra didelė Franzo Kafkos gerbėja, šį kartą jį pasirinko papasakoti apie pastarąją skaitytą ir labai patikusią Sally Rooney knygą „Normalūs žmonės“:

„Jaučiu, kad studijų metu ir po studijų dar kurį laiką skaičiau ne dėl malonumo, o dėl darbo, iš reikalo. Todėl šiemet norėjau sugrįžti prie mėgavimosi skaitymu. Paėmiau šią knygą, nes girdėjau gerų atsiliepimų. Nors nemėgstu skaityti tai, kas vadinama bestseleriais, nes dažnai tai būna ne knygos nuopelnas, o rinkodaros strategijos padarinys. Bet padariau išimtį ir labai nenusivyliau. Pasakojimas jautrus, intymus ir be galo įtraukiantis. Jaučiau, kad tiesiog prarijau šią knygą. Rekomenduoju ją tiems, kurie mėgaujasi nagrinėdami žmonių tarpusavio santykius bei jausmus.“

15min nuotr./Sally Rooney „Normalūs žmonės“
15min nuotr./Sally Rooney „Normalūs žmonės“

2

Kinas / „Vilko namai“

Apie filmus galiu pasakoti be galo daug, tikino menininkė. „Labai mėgstu nagrinėti Davido Lyncho kūrybą, Sofijos Coppola, Mike'o Leigh'o, Jano Švankmajerio filmus bei daug kitų.“

Tačiau pastarasis matytas ir J.Skudutytei įstrigęs filmas buvo 2018 metų „La casa lobo“ („Vilko namai“): „Kadangi esu didelė animacijų suaugusiems gerbėja, tai buvo ypač įtraukiantis filmas. Ne tik jautrus pasakojimas nuolat laviruoja tarp realybės ir sapno, bet ir judantys piešiniai yra daromi ant sienų. Jie kartais išlenda iš sienos ir tampa 3D objektais, paskui vėl sugrįžtą. Tai nuolatos besikeičiantis filmas, į kurį galima pasinerti kiekvieną kartą kitaip.“

3

Teatras / „Kafka insomnia“ ir „Trans trans trans“

Menininkė sakė, kad netenka dažnai eiti į teatrą, tačiau kaip labiausiai įstrigusį spektaklį paminėjo Žilvino Vingelio „Kafka insomnia“: „Įtraukiantis darbas, kuriame ne tik jautiesi kaip nenuilstančios nemigos lauke, bet ir Kafkos kūrinyje. Tas nepatogumo, nežinomybės ir nesvarumo jausmas, dominuojantis jo tekstuose, perteiktas ypač vizualiai. Lyg išieškotas ir visapusiškai išpildytas.“

„O mano horizonte dar norisi pamatyti režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklį „Trans trans trans“, kuris atrodo irgi išieškotas, šmaikštus ir saviironiškas“, – pridūrė menininkė.

Organizatorių nuotr./ Gyvos muzikos spektaklis „Kafka Insomnia“
Organizatorių nuotr./ Gyvos muzikos spektaklis „Kafka Insomnia“

4

Muzika / Nuo Basil Kirchin iki Alano Sorrenti

J.Skudutytė klauso itin įvairios muzikos: nuo klasikos iki metalo, nuo elektronikos, džiazo iki kantri. Pastaruoju metu ji klausosi Basil Kirchin, kuris, pasak pašnekovės, sukuria stiprią atmosferą, primenančią Annos Biller filmą „Love Witch“ (2016): „Jei jis dar netapo kultiniu, manau, turėtų tapti.“

Kaip, ko gero, daugiausiai perklausytą kūrinį ji mini Itzako Perlmano atliekamą Johano S.Bacho „Partitą D minore“. Taip pat jai patinka Antonio Vivaldi žiemos segmentas, o Alano Sorrenti „Figli Delle Stelle“ jai visada pakelia nuotaiką.

„Jei pasidaro liūdna, klausau Henry Purcell „O Let Me Weep“ ir Biber Passacaglia solo smuikui“, – dalinosi dailininkė.

5

Paroda / „Nejauka / The Uncanny“

Neseniai matyta paroda, palikusi įspūdį, buvo „Nejauka / The Uncanny“, Maršrutizatorių organizuota Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose:

„Man be galo patiko išspręsta erdvė, kaip dera sovietinė architektūra su šiuolaikiniu menu. Dideliame pastate dalyvavo daug menininkų ir galėjo naršyti erdves ir ieškoti kūrinių. Jau vien pats pastatas suteikia vaiduoklišką „išgerkim burnelę už partiją“ atmosferą. Be to, dar erdvėse atsirandantys kūriniai įveda naują kontekstą ir panaudoją erdvę savo naudai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija