Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Architektas Antonas Garcia-Abrilis: linkiu, kad Vilniaus miestas nebesiplėstų

Antonas Garcia-Abrilis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Antonas Garcia-Abrilis
Šaltinis: 15min
0
A A

Vienas progresyviausių jaunosios kartos architektų ispanas Antonas Garcia-Abrilis, pirmą kartą apsilankęs Vilniuje, mūsų sostinėje įžvelgė daug galimybių šiuolaikinei architektūrai, nesergančiai nostalgija praėjusiems laikams.

Madrido technikos universiteto docentas, daug keliaujantis ir kaip kviestinis profesorius skaitantis paskaitas Harvardo, Kornelio, Veimaro statybos ir architektūros universitetuose, Masačusetso technologijų institute, Londono AA architektūros mokykloje, su 15min.lt pasidalijo savo mintimis apie šių laikų architekto ir architektūros tikslus bei profesionalo žvilgsniu įvertino Lietuvos sostinę.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės savo darbe?

Architektūra – ne pastatų statymas, o galvojimas, kaip žmonės gyvena, dirba, kuo jie džiaugiasi.  Architekto tikslas labai kilnus – tai nėra tik darbas. Mūsų veikla priverčia visą laiką galvoti apie kitus, apie bendruomenę, apie miestą. Tai ir yra vertybė.

Ensamble Studio/`iuo metu Mechiko mieste, Meksikoje, statomas Cervantes teatras, kuris visas yra palaidotas po žeme
„Ensamble Studio“/Šiuo metu Meksiko mieste, Meksikoje, statomas Cervanteso teatras, kuris visas yra „palaidotas po žeme“

Tačiau kai kurie architektai daugiau galvoja apie save, savo idėjų realizavimą nei apie visuomenę.

Manau, gera architektūra visada komunikuoja, kontaktuoja, sąveikauja su žmonėmis – ji yra asmeninė visuomenės poreikių išraiška. Žinoma, joje visada atsispindi individualus kūrėjo požiūris, žvilgsnis.

Ar architektūra, jūsų nuomone, yra menas?

Ne. Tai daugiau nei menas. (Šypsosi) Tai – kažkas, kuo galima anonimiškai dalintis, ilgą laiką naudotis ir už ką nereikia mokėti. Žinoma, pastatai brangiai kainuoja, bet jais gali naudotis visi: ar šeima mažame name, ar bendruomenė dideliame mieste. Tai yra visuomeninis menas.

Ensamble Studio/2005 metais Madride, Ispanijoje, vos per septynias dienas ia 20 tonų sveriančio granitinio akmens konstrukcijų pastatytas metus projektuotas Hemeroscopium gyvenamasis namas.
„Ensamble Studio“/2005 metais Madride, Ispanijoje, vos per septynias dienas iš 20 tonų sveriančio granitinio akmens konstrukcijų pastatytas metus projektuotas Hemeroscopium gyvenamasis namas.

Koks skirtumas tarp nedidelio namo šeimai ir, pavyzdžiui, teatro projektavimo?

Nemanau, kad yra didelis skirtumas. Žinoma, kai projektuoji nedidelį namą, stengiesi suprasti, kaip šeima ten gyvens. Kartais tai yra sudėtingesnis iššūkis, nei kurti visuomeninį pastatą, nes turi įsigilinti į konkrečių žmonių psichologiją, jų poreikius, gyvenimo būdą, ekonominę padėtį. Tuo tarpu kai projektuoji didelį viešą pastatą, didesnį dėmesį skiri pagrindinėms jo funkcijoms, o maži skirtingų žmonių poreikiai neturi tiek reikšmės.

Nemanau, kad pastatyti namą yra lengviau ar reikalauja mažiau atsakomybės – juk kiekvienas miestas prasideda nuo namo. Profesionalus architektas, manau, save gali atskleisti ir nedideliuose projektuose, ryškiau ir intensyviau pademonstruodamas savo kūrybą ir idėjas.

Ensamble Studio/2010 metais Laxe, Ispanijoje, ant kalno pastatytas su gamta susiliejantis Truffle poilsio namas, primenantis didžiulį akmenį su dideliais stiklo langais. Namo vidus ia pradžių buvo užpildytas aienu ir metus laiko jo vidinę erdvę ėsdama skanų maistą formavo telyčaitė Paulina.
„Ensamble Studio“/2010 metais Laksėje, Ispanijoje, ant kalno pastatytas su gamta susiliejantis Truffle poilsio namas, primenantis didžiulį akmenį su dideliais stiklo langais. Namo vidus iš pradžių buvo užpildytas šienu ir metus laiko jo vidinę erdvę ėsdama skanų maistą formavo telyčaitė Paulina.

Tarptautinį pripažinimą pelnėte originaliais ir net drąsiais projektais. Kaip tokios idėjos gimsta jūsų galvoje?

Tai sunkus klausimas. Kūrybiškumas visada prasideda nuo didelio noro. Kartais, kad noras ką nors padaryti išsipildytų, tenka laukti ne vienerius metus. Pavyzdžiui, apie Cervanteso teatrą, kurį dabar statau Meksiko mieste, Meksikoje, aš svajojau penkiolika metų. Sukūriau jį savo vizijose ir kantriai laukiau galimybės įgyvendinti šį projektą. Taigi kūrybiškumas mane aplankė prieš daugelį metų. (Šypsosi)

Architektūra yra labai „lėta“ disciplina, reikalaujanti daug laiko. Priešingai nei menai, architektūra turi sąveikauti su žmonėmis, politikais, visuomene, laiku, miestu. Reikia sulaukti to lemtingo momento, todėl architektai turi būti labai kantrūs. Manau, tai labai gera architekto savybė. (Juokiasi) 

Mano požiūriu, per gyvenimą geriau pastatyti ne daug pastatų, o būtent tokius, kokių nori, kantriai laukti savo laiko.

Ensamble Studio/2010 metais Laxe, Ispanijoje, ant kalno pastatytas su gamta susiliejantis Truffle poilsio namas, primenantis didžiulį akmenį su dideliais stiklo langais. Namo vidus ia pradžių buvo užpildytas aienu ir metus laiko jo vidinę erdvę ėsdama skanų maistą formavo telyčaitė Paulina.
„Ensamble Studio“/2010 metais Laksėje, Ispanijoje, ant kalno pastatytas su gamta susiliejantis Truffle poilsio namas, primenantis didžiulį akmenį su dideliais stiklo langais. Namo vidus iš pradžių buvo užpildytas šienu ir metus laiko jo vidinę erdvę ėsdama skanų maistą formavo telyčaitė Paulina.

Kiek dar tokių ilgalaikių svajonių slepiasi jūsų galvoje?

(Juokiasi) Turiu daug svajonių. Tačiau vienu metu stengiuosi koncentruotis į tai, ką tuo metu darau. Aš – kaip Woody Allenas, kuris vienu metu kuria tik vieną filmą ir tuo metu koncentruojasi tik į vieną istoriją, vieną scenarijų, vieną biudžetą. Manau, architektūra reikalauja tos koncentracijos ir atsidavimo.

Prieš trejus metus įsteigėte ne pelno organizaciją „Pozityvaus miesto fondas“ („Positive city foundation“), siekiančią sustabdyti nekontroliuojamą miestų augimą ir pasiūlyti sprendimų, kaip spręsti miestų problemas.

Mes negalime sau leisti – ne tik ekonomiškai, bet ir aplinkosaugos prasme – turėti tokių didelių miestų. Daugelis megapolių dabar auga pagal senus standartus, iššvaistydami daug energijos. Žmonės galėtų daug geriau gyventi, jei miestai būtų kitaip kuriami. Mūsų organizacija atlieka praktinius tyrimus, kurie suteikia galimybę susimąstyti apie šių dienų miestų socialines, ekonomines ir gamtosaugines problemas. Šių laikų urbanizacija turi atitikti šiandieninius visuomenės poreikius.

Savo paskaitose dažnai pabrėžiate gamtos išteklių tausojimo svarbą, kraštovaizdžio vientisumo problemas. Kuo jums svarbus architektūros ir gamtos santykis?

Mes labai agresyviai manipuliuojame gamta – naudojame jos išteklius statyboms, išgauname iš jos energiją ir drastiškai keičiame kraštovaizdį. Tai nereiškia, kad šiuolaikinė architektūra turi atrodyti kaip gamtos elementai, tačiau turime suprasti, ką mums duoda gamta, ir stengtis ją švelniai paveikti.

Pastaruoju metu daug architektų mėgdžioja gamtą naudojamomis medžiagomis, formomis. Tačiau tai – tik intelektualus žaidimas,  nes architektūra visada turi sąveikauti su gamta.

Jūs daug keliaujate – kokias pagrindines šių dienų architektūros problemas įžvelgiate skirtingose šalyse?

Pastaraisiais metais architektūra nukentėjo dėl asmeninių interesų ir tapo labiau individualia saviraiška nei moksline disciplina, atitinkančia tikruosius žmonių poreikius. Ši asmeninė saviraiška turtingame pasaulyje kuria milžiniškus monstrus. Manau, tai didžiausia šių dienų problema. Architektūra turėtų būti atsakingesnė, racionalesnė, pozityvesnė ir daugiau tarnaujanti tikriesiems žmonių poreikiams.

Ensamble Studio/2010 metais Laxe, Ispanijoje, ant kalno pastatytas su gamta susiliejantis Truffle poilsio namas, primenantis didžiulį akmenį su dideliais stiklo langais. Namo vidus ia pradžių buvo užpildytas aienu ir metus laiko jo vidinę erdvę ėsdama skanų maistą formavo telyčaitė Paulina.
„Ensamble Studio“/2010 metais Laksėje, Ispanijoje, ant kalno pastatytas su gamta susiliejantis Truffle poilsio namas, primenantis didžiulį akmenį su dideliais stiklo langais. Namo vidus iš pradžių buvo užpildytas šienu ir metus laiko jo vidinę erdvę ėsdama skanų maistą formavo telyčaitė Paulina.

Koks jūsų kaip architektūros profesionalo įspūdis apie Vilnių?

Aš jį mačiau tik kelias valandas, bet per tą laiką spėjau susidaryti įspūdį, kad čia yra daug dalykų, kurie galėtų būti padaryti. Tai miestas, patyręs urbanistinį konfliktą – miesto pastatai, gatvės išduoda intensyvią istoriją, kuri čia praėjo. Miesto dydis – labai optimalus, todėl tikiuosi ir linkiu, kad jis neišaugtų dešimt kartų.

Miestą galėtų pagražinti ir atgaivinti gera šių dienų architektūra, todėl Vilnius suteikia labai daug galimybių jaunajai architektų kartai, kuri jaučia atsakomybę gamtai, yra kultūriškai aktyvi ir žiūrinti į priekį be nostalgijos perkurti praėjusių amžių statinius. Sakoma, kad geriausia vieta architektui kurti yra ten, kur reikia naujos architektūros. O Vilniui to tikrai reikia.

Vietiniai gyventojai dažnai su nuoskauda pastebi, kaip miestą keičia stikliniai šiuolaikinės architektūros statiniai. Kaip jūs vertinate šį senosios ir naujosios architektūros konfliktą?

Toks konfliktas neegzistuoja – jį tik kažkas nori sukurti. Kiekvienas amžius turi savo architektūrą, kuri atsispindi mieste. Romoje vienoje gatvėje gali pamatyti, kaip baroko siena liečiasi su XX amžiaus pastatu ir tą įvairių amžių architektūros harmoniją mes vadiname istoriniu miestu. Jei tai nebūtų daroma, miestas netaptų istorinis – jis tiesiog mirtų. Nuoskauda ir konfliktas atsirastų, jei architektai sustotų viename momente ir nebeitų pirmyn.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Architektūra