Prieš porą savaičių paskambino kelios alantiškių šeimos ir pasikvietė į Bajorų ir Runionių kaimus. Jų albumuose nesunkiai buvo atpažįstami maži kvadratiniai Dionizo Putnos kadrai, kuriuose užfiksuotos šeimos šventės, visos giminių laimės ir nelaimės. Nors kadriukai ir maži, degtukų dėžutės dydžio, tačiau, nukopijavus juos kokybišku skeneriu, atsivėrė nuostabios kokybės portretai, klasiškai sukomponuoti aukštaitiški peizažai, grupinės žmonių kompozicijos sodneliuose, paežerėse, patiltėse.
„Bambizas iš Alantos“ – fotografas Dionizas Putna ir iš nebūties prikeltas jo archyvas
Bajorų ir Runionių gyventojai klausė: „O ar pas Steponėnienę buvot?“ Sakau: „Ne.“ – „O pas Matuškevičienę?“– „Irgi ne.“ Tad per vieną šeštadienį teko aplankyti ne dvi, o net šešias sodybas, atsirinkti ir nukopijuoti šimtinę dar nematytų Dionizo Putnos nuotraukų. Ši situacija džiugina ir tuo, kad beveik visus naujai atrastų fotografijų veikėjus žmonės galėjo atpažinti ir įvardyti – kas dar gyvi, o kas ir kada pasimirę.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Kai kurie alantiškiai davė savo tėvų ar senelių giminaičių ar kaimynų kontaktus – dalis jų dabar gyvena kituose miestuose ir miesteliuose. Pavyzdžiui, Jono Matelionio (palaimintojo Teofiliaus Matulionio pusbrolio) dukra Daiva Matulionytė-Šiaučiulienė albumą atvežė iš Panevėžio. Dar laukiama naujienų iš Jonavos ir Labanoro girios.
Arba, pavyzdžiui, skambinu duotu telefonu ponui Kazlui ir klausiu: „Kur gyvenate?“ Sako: „Dūste“, suprask – iš Dusetų. Ten išsikėlusi ir buvusi Putnų kaimynė – Alantos pienininko Stasio Niauros dukra Rita Niauraitė-Vegnerienė. Sutarėme, kad jie visi atvyks į parodos atidarymą Alantoje ir atsiveš visas išsaugotas senąsias nuotraukas. Sakė, atsiveš ir porą kitų Dusetose gyvenančių buvusių alantiškių su jų šeimų albumais.
Renkant medžiagą parodai, buvo surastos kelios XX a. pradžios studijinės nuotraukos, kuriose – Dionizas Putna, tuomet tarnavęs carinės Rusijos kariuomenėje. Alantiškis istorikas Gintautas Šeikis, neseniai pats išleidęs puikią dokumentinę knygą apie Alantos kraštą nuo Astikų ir Radvilų iki XX a. pradžios, iš karinės Dionizo uniformos antpečių, antsiuvų ir apdovanojimų nustatė, kad jis buvo carinės kariuomenės pėstininkas, tarnavęs Turkestano šaulių 5-ajame pulke, dislokuotame Samarkande.
Gintautas Šeikis rašo: „Tarnybą Dionizas baigė, turėdamas puskarininkio laipsnį. Iš nuotraukų matyti, kad jis buvo apdovanotas medaliu, skirtu Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejui, ir ženklu „Už taiklų šaudymą“. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje patekęs į nelaisvę, Dionizas Putna visą karo laikotarpį praleido Schneidemuhlės stovykloje, netoli dabartinio Pilos miesto Lenkijoje. Tai buvo labai didelė stovykla, kurioje kalėjo ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių kariai. Ten aplinka buvo gana demokratiška: veikė net mokyklos, belaisviai dirbdavo pas ūkininkus. Dionizas ten galėjo išmokti amato ir susipažinti su žmonėmis, besidominčiais menu. Iš paskutinės nuotraukos matyti, kad Dionizas Putna buvo Lietuvos kariuomenės eilinis (apie 1919–1920 metus). Greičiausiai, grįžęs į tėvynę, jis buvo mobilizuotas, bet Nepriklausomybės kovose nedalyvavo.“
Fotografams vienas jautriausių momentų – daryti mirusio žmogaus nuotraukas. Kartais Dionizas Alantoj buvo kviečiamas fotografuoti dar nepašarvotų mirusių žmonių, kartais savitai sugrupuodavo artimuosius prie karsto, kartais – nežinia, nuo kokio aukšto ar stogo – įamžindavo visą didelę laidotuvių draugiją.
1920 m. vedęs 10 metų vyresnę žmoną Marijoną Ylonytę, Dionizas vėliau fotografavo ją sergančią, po to jau visai bejėgę, išnešęs su patalais į žydinčią pievą ir paguldęs po žydinčia obelimi. Žmonai mirus, dar prieš šarvonę, padarė jos portretus iš šono ir iš viršaus, kaip menininkai sako, en face, įtaisęs kamerą tiesiai virš velionės.
Viena svarbiausių Dionizo Putnos nuotraukų savybių, kuri jo kūrybą išskiria iš kitų fotografų – kompozicijų struktūros logika ir kadrų kokybė, ryškumas, nes mažai kas vėlyvuoju tarpukariu, karo metais ir pokariu turėjo išsaugojęs dideles ir geras fotokameras.
Alantos dvaro parodoje eksponuojama šimtinė išdidintų fotografo Dionizo Putnos atspaudų ir apie pusšimtis mažųjų originalų. Kadangi apie 1970-uosius tarybinė Molėtų valdžia konfiskavo ir vykdomojo komiteto katilinėje sudegino Dionizo Putnos biblioteką, fotoarchyvą, meno albumų ir atviručių kolekciją, paliko tik kai ką iš stalininės periodikos ir kelis šimtus nuotraukų, tarp jų – keliolika kadrų su Alantos stribais.
Objektyvumo dėlei, į Alantos parodą parinkau kelis 1950 m. kadrus, gautus iš Ypatingojo archyvo, kuriuose NKVD nufotografuotas ką tik suimtas Alantos partizanas Juozas Kazlas-Brolis, bunkerį įsirengęs savo name miestelio pakrašty.
Tai, kas surinkta paskutiniais mėnesiais, bus apdorota, atrinkta ir panaudota kitoms šio fotografo parodoms. Jeigu pavyks rasti rėmėjų, Alantos dvare registruotas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondas planuoja išleisti jau sukomponuotą knygą-albumą apie Dionizą Putną ir jo kūrybą.
