Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 15d. 10:44

„Auksinį liūtą“ pelniusios menininkės iš arčiau

Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lucia Pietroiusti, Rasa Antanavičiūtė
Paviljono organizatorių nuotr. / Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lucia Pietroiusti, Rasa Antanavičiūtė

Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės medaliais apdovanojo „Auksiniu liūtu“ Venecijos meno bienalėje įvertinto Lietuvos paviljono menininkes ir organizatores.

„Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai įteikti operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ autorėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei bei Lietuvos paviljono komisarei dr. Rasai Antanavičiūtei ir kuratorei Lucijai Pietroiusti. Kviečiame iš arčiau susipažinti su pirmą kartą Lietuvos istorijoje prestižinį apdovanojimą pelniusiomis menininkėmis ir komanda.

Įvertintas paplūdimys – nebe pirmas bendras kūrinys

Lietuvos paviljonas „Auksinio liūto“ apdovanojimu buvo įvertintas gegužės 11 dieną. Vienuoliktąjį kartą Venecijos bienalėje dalyvaujančios šalies prisistatymas šiemet tarptautinę meno ekspertų komisiją papirko dėl eksperimentinės dvasios, kūrybingo erdvės pritaikymo, išradingos sąveikos su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Karinio jūrų laivyno teritorijoje menininkės įkurdino idilišką balto smėlio paplūdimį, kuriame po dirbtine saule besideginantys poilsiautojai dainuoja apie kasdienybę ir joje juntamą klimato kaitą.

Neon Realism nuotr./Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“
Neon Realism nuotr./Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“

„Saulė ir jūra (Marina)“ – tai jau antrasis bendras trijų menininkių darbas. 2013-aisiais R.Barzdžiukaitė, V.Grainytė ir L.Lapelytė pastatė į vienuoliką kalbų jau išverstą šiuolaikinę operą „Geros dienos!“. Dešimčiai balsų, elektronikai ir fortepijonui skirtas kūrinys pasakoja apie skirtingus prekybos centro darbuotojų likimus ir jautriai komentuoja vartotojiškus įpročius. Opera pelnė šešis tarptautinius apdovanojimus, buvo rodyta keliose dešimtyse festivalių visame pasaulyje. Už šį kūrinį 2014 m. menininkėms įteiktas „Auksinis scenos kryžius“, o 2018-aisiais – Boriso Dauguviečio auskaro apdovanojimas. 2015 m. Lietuvoje kūrėjos įvertintos Jaunojo menininko premija. Bendrą, skirtingas disciplinas jungiančią autorių kūrybą ne kartą pastebėjo užsienio žiniasklaida, pabrėždama kūrybos daugiasluoksniškumą, sukuriamą minimaliomis priemonėmis.

R.Barzdžiukaitės filmo rakursas – idėja apdovanotai operai

Menininkės dar paauglystėje susipažino gimtajame Kaune, tačiau visos pasuko skirtingų kūrybinių praktikų keliais. R.Barzdžiukaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė operatoriaus meno ir teatro režisūros studijas, vėliau išvykusi į Didžiąją Britaniją Londono universiteto Goldsmiths koledže studijavo dokumentinį kiną. 2010-aisias teatro scenoje debiutavo su spektakliu „Hipokampas“, o kine yra sukūrusi septynis dokumentinius ir vaidybinius trumpo bei pilno metro filmus.

Paviljono organizatorių nuotr./Rugilė Barzdžiukaitė
Paviljono organizatorių nuotr./Rugilė Barzdžiukaitė

Naujausias, dar šiemet kino teatruose pasirodęs R.Barzdžiukaitės filmas „Rūgštus miškas“ Lokarno kino festivalyje buvo apdovanotas geriausio debiutinio ilgametražio filmo kategorijoje. Iki šiol filmas keliauja po festivalius visame pasaulyje. Kartu su Dovydu Korba kurta juosta nukelia į Juodkrantėje įsikūrusią kormoranų koloniją. Kameros objektyvą atsukdami į apžvalgos aikštelėje besilankančius turistus, filmo kūrėjai fiksuoja skirtingas žmonių reakcijas į paukščių išmatomis išdegintą mišką. Būtent šis paukščio skrydžio rakursas tapo įkvėpimu ir operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“.

Ironiški absurdizmai V.Grainytės knygose ir operos librete

„Auksiniu liūtu“ įvertintai operai libretą sukūrusi rašytoja, dramaturgė ir poetė Vaiva Grainytė savo kūrybinį kelią pradėjo nuo audiopoetinių eksperimentų, ilgą laiką dirbo kultūros leidinių apžvalgininke ir redaktore. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje menininkė baigė menotyros ir teatrologijos studijas, vėliau išvyko į Kiniją, kur mokėsi Centrinėje Pekino dramos akademijoje. Ši kelionė V.Grainytę įkvėpė parašyti esė rinkinį „Pekino dienoraščiai“. 2012 m. išleista knyga buvo nominuota „Metų knygos“ kategorijoje, įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką, o 2013 m. įvertinta Augustino Griciaus premija. Iki šiol kūrinys Lietuvoje vertinamas kaip vienas geriausių kelioninės eseistikos pavyzdžių.

Paviljono organizatorių nuotr./Vaiva Grainytė
Paviljono organizatorių nuotr./Vaiva Grainytė

Vos prieš kelis mėnesius pasirodė naujausia V.Grainytės poezijos knyga „Gorilos archyvai“. Tai Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistas per kelis dešimtmečius parašytų eilėraščių rinkinys, jau sulaukęs teigiamų atsiliepimų dėl itin lengvos ir drąsios rašymo manieros, įdomių ir intriguojančių kasdienybės reiškinių sugretinimų, absurdizmų. Apžvelgdama Lietuvos paviljoną, užsienio žiniasklaida taip pat pastebi operos „Saulė ir jūra (Marina)“ libretui būdingą įtaigų ir ironišką kasdienybės paradoksų fiksavimą. Menininkės kūryba skleidžiasi tarpdisciplininiuose teatro projektuose. V.Grainytė yra sukūrusi įvertintų radijo pjesių („Nuo Ašies“ (2014) ir „Raganos nevalgo guminukų“ (2015)) taip pat kuria tekstus teatro ir šokio spektakliams, muzikiniams performansams. Vienas naujausių – dviejų dvynių porų atliekamas muzikinis pasirodymas „Gegutės“, sukurtas kartu su Arturu Bumšteinu ir rodytas MO muziejaus atidarymo proga.

L.Lapelytės kūryboje ir repo, ir folkloro motyvai

Lina Lapelytė yra aktyviai tarptautinėse šiuolaikinio meno parodose dalyvaujanti menininkė, kompozitorė ir muzikantė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji baigė klasikinio smuiko studijas. Ilgą laiką tarp Vilniaus ir Londono gyvenusi kūrėja Londono menų universitete studijavo garso meną, o Londono Karališkajame meno koledže – skulptūrą. Nuo muzikos neatsiejama L.Lapelytės kūryba rodyta tokiose institucijose kaip Davido Robertso meno fondo galerija „DRAF“ ar „Serpentine“ galerijų paviljonas Londone, Barselonos šiuolaikinio meno muziejus MACBA, Tel Avivo meno muziejus, „Cartier“ meno fondo galerija Paryžiuje, Karalienės Elžbietos koncertų salė Londone, Malmės Šiuolaikinio meno muziejus ir kitur. Menininkė pasirodymus rengia tarptautiniuose meno festivaliuose, bienalėse ir mugėse.

Paviljono organizatorių nuotr./Lina Lapelytė
Paviljono organizatorių nuotr./Lina Lapelytė

2017-aisiais edukacijos, rezidencijų ir parodų centre „Rupert“ pirmą kartą Lietuvoje surengta L.Lapelytės solo paroda „Piruetas“, kurioje menininkė eksponavo garsinę instaliaciją ir performansus. Tiek šioje parodoje, tiek visoje performansu pagrįstoje kūryboje L.Lapelytė net tik tyrinėja performatyvumo ribas, bet ir apmąsto lyčių stereotipus, popkultūrą ir nostalgijos temas. Į pasirodymus menininkė dažnai įtraukia profesionalius ir neprofesionalius atlikėjus, įvairių bendruomenių ir kolektyvų narius. Garsiausi jos performansai „Ladies“ (2015), „Hunky Bluff“ (2014) ar „Candy Shop – the Circus“ (2013/2015), vertinami dėl subtilaus kontekstų jungimo, įtaigaus balsų ir muzikos panaudojimo, kur repą gali keisti lopšinės, chorinė muzika ar folkloro melodijos.

Tarptautinis paviljono komisarės ir kuratorės tandemas

Lietuvos paviljono įgyvendinimu besirūpinanti komisarė ir prodiuserė Rasa Antanavičiūtė yra įvairių meno ir švietimo projektų kuratorė, prodiuserė ir vadovė. Vienas didžiausių R.Antanavičiūtės įvykdytų projektų – Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos įkūrimas. Šiam meno rezidendencijų, edukacijos ir parodų padaliniui R.Antanavičiūtė vadovauja jau aštuonerius metus. R.Antanavičiūtė yra dailės istorijos mokslų daktarė, o šiemet išleista jos knyga „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ aptaria ir šiandienai aktualius klausimus. Knygoje menotyrininkė analizuoja, kaip ideologiniai ir politiniai pokyčiai atsispindėjo 1895–1953 m. Vilniaus urbanistiniame veide: kokias žymes tai paliko skverų, aikščių, gatvių pavadinimuose, kaip tai formavo paminklų ir skulptūrų statymo politiką.

Šalies paviljoną kuruojanti L.Pietroiusti jau kurį laiką seka ir žavisi Lietuvos šiuolaikinio meno scena. Londone gyvenanti ir dirbanti kuratorė, Birkbecko universitete studijavo kritinę teoriją, o šiuo metu kuruoja vienos iš prestižinių Londono galerijų „Serpentine“ bendrosios ekologijos ir viešąsias programas. L.Pietroiusti domisi ekofeminizmo, naujojo materializmo ir aplinkosaugos temomis.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali