Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2011 kovo 28d. 06:32

Czeslawo Miloszo Lietuva – mitų ir poezijos šalis

Humanitarinių mokslų daktaro A.Kalėdos teigimu, Lietuva Cz.Miloszui buvo tarsi neatskiriama jo esybės dalis, suformavusi poeto pasaulėjautą ir vertybių sistemą.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Humanitarinių mokslų daktaro prof. A.Kalėdos teigimu, Lietuva Cz.Miloszui buvo tarsi neatskiriama jo esybės dalis, suformavusi poeto pasaulėjautą ir vertybių sistemą.

„Gera gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį ir kur, amžiams bėgant, sugyveno kartu skirtingos kalbos ir skirtingos kultūros. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos šalį“, – atsiimdamas Nobelio literatūros premiją 1980 metais ištarė Czeslawas Miloszas. Šiuos žodžius gera skaityti visada, tačiau didesnį dėmesį į juos atkreipkime šiemet, minėdami 100-ąsias šio iš Lietuvos kilusio poeto gimimo metines.

Toje pačioje kalboje rašytojas ir literatūros mokslininkas pridūrė, kad jo šeima jau nuo XVI amžiaus kalbėjo lenkiškai, todėl jis ir yra lenkų, o ne lietuvių poetas, tačiau „Lietuvos kraštovaizdžiai ir galbūt jos dvasia niekada manęs nepaliko“. Šiuos žodžius 1911 metais netoli Kėdainių esančiuose Šeteniuose gimęs Cz.Miloszas ištarė atsakingai – ne vienoje jo knygoje vaikystės ir jaunystės laikas tampa esminiu, o savo namais jis visada vadino kaimą šalia Nevėžio – Upės, kuri teka ir poeto eilėraščiuose, ir prozoje. Savo namais jis vadino ir Vilnių, „mokyklinių ir studentiškų metų miestą“, į kurį kartu su šeima persikėlė būdamas dešimties.

Čia Cz.Miloszas mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, tuometinio Stepono Batoro universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, vėliau perėjo ir baigė Teisės ir visuomenės mokslų fakultetą. 1933-iaisiais pasirodo jo pirmoji knyga „Poema apie sustingusį laiką“. Po ketverių metų Cz.Miloszas išvyksta į Varšuvą, joje praleidžia karą, aktyviai rašo. Vėliau dirba Lenkijos atstovybėse Vašingtone ir Niujorke, tačiau nusivilia komunizmo idėjomis ir, gavęs paskyrimą į Prancūziją, nutraukia ryšius su Lenkija ir pasiprašo politinio prieglobsčio Paryžiuje.

Pasaulyje Cz.Miloszą išgarsina 1953 m. pasirodžiusi jo esė knyga „Pavergtas protas“, kurioje autorius analizuoja komunistinę ideologiją, prievartą prieš žmogų, taip tapdamas pasipriešinimo totalitarizmo sistemai simboliu. Ne mažesnio dėmesio sulaukia ir kiek vėliau išleista knyga „Gimtoji Europa“ – sklidina prisiminimų apie praeitį ir intelektualus žvilgsnio į dabartį.

Septinto dešimtmečio pradžioje poetas persikelia į Jungtines Valstijas, tampa Berklio universiteto profesoriumi, moko slavų kalbų ir literatūros, rašo ne mažiau aktyviai, sulaukia vis daugiau dėmesio, kurį vainikuoja Nobelio literatūros premija. 1981 m. Cz.Miloszas apsilanko Lenkijoje, o 1992 m., po penkių dešimtmečių pertraukos, ir Lietuvoje, kur yra įvertinamas valstybiniais apdovanojimais, jam suteikiamas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. 2004 m., būdamas 93-ejų, Cz.Miloszas mirė Krokuvoje. Čia jis ir palaidotas.

O paskutinį kartą Vilniuje poetas lankėsi 2000 m. Čia kartu su Nobelio premijos laureatais Guenteriu Grassu ir Vislawa Szymborska bei poetu Tomu Venclova Cz.Miloszas diskutavo apie „ateities atmintį“. Jis prisiminė ir Vilniaus istoriją, ir jo daugiakultūriškumą, o mes, minėdami 100-ąsias poeto gimimo metines, literatūros tyrinėtojo, Cz.Miloszo kūrybos vertėjo, Vilniaus universiteto profesoriaus Algio Kalėdos klausiame, ką šis kūrėjas reiškia Lietuvai.

– Turbūt sutiksite, kad kiekvienam menininkui vaikystės ir jaunystės patirtys turi svarbią įtaką jo raiškai, kūrybos motyvams. Cz.Miloszas augo ir brendo Lietuvoje. Kaip tai atsispindi jo kūryboje?

– Neginčytina tiesa, jog kone kiekvienas menininkas jaučia itin stiprius saitus su savo tėviške, su tomis vietovėmis, kur jis augo, brendo kaip asmenybė, kur pajautė pirmuosius sąlyčius su aplinkiniu pasauliu. Toji vaikystės žemė, ypač žiūrint iš praskriejusių dešimtmečių perspektyvos, daugeliui atrodo kaip visais atžvilgiais harmoninga idilė, laimės oazė.

Ryškiu, nuolat atsikartojančiu simboliu šio autoriaus kūryboje tampa Nevėžio upės, tekančios pro Cz.Miloszo gimtuosius Šetenius, įvaizdis. „Užmeti meškerę, stovėdamas ant akmens./ Gimtosios upės vanduo tarpu vandens lelijų/ Srūva, kojas basas mazgodamas./ Ir kas esi, žiūrįs dabar į plūdę,/ Beklausąs kultuvių dūžių aidesio?“ – klausia poetas savo eilėraštyje „Berniukas“.

Šiame eilėraštyje, parašytame Amerikoje, sukurta skaidri poetinė vizija: subrendęs, 70-ties metų slenkstį peržengęs vyras, regi save patį, mažą vaikiūkštį, stovintį su meškere prie upės, sruvenančios šalia gimtų namų. Poetas jau žino, kuo tas berniukas tapsiąs, kokius likimo išmėginimus bus lemta jam pakelti. Tačiau vis dėlto klausia savęs: „kas tu esi?“

– Šį „kas tu esi?“ dabar norėčiau pakeisti kitu klausimu – „kas jis yra?“ Klausimas kiek pabodęs, tačiau ar Cz.Miloszas yra „mūsų autorius“? Ir kodėl jį, kaip ir kitus žinomus, vienur gimusios, kitur gyvenusius, kūrusius žmones, atskiros valstybės nori savintis? Ar ne logiškiau būtų kalbėti ne apie tai, kur gimė ir gyveno, o apie tai, ką ir kodėl rašė?

– Cz.Miloszo kūryboje Lietuva visą laiką buvo viena esminių temų, tiek prieškario eilėraščiuose, tiek po karo parašytame romane „Isos slėnis“, kuris išleistas 1955 m. Tą patį galima pasakyti ir apie poezijos rinkinius „Miestas be vardo“ (1969 m.), „Kur saulė pateka ir kur nusileidžia“ (1974 m.), „Ant upės kranto“(1994 m.). Ypač daug vietos Lietuvos istorinei ir dabarties būčiai autorius skyrė savo eseistikos knygose „Gimtoji Europa“ (1958 m.) ir „Tėvynės ieškojimas“ (1992 m.). Lietuva poetui egzistuoja tarsi neatskiriama jo esybės dalis, suformavusi ir pasaulėjautą, ir vertybių sistemą. Šiuos giliuosius, egzistencinius sąryšius su gimtine kūrėjas įprasmino daugelyje kūrinių ir deklaravo per visą netrumpą savo gyvenimą.

Lenkijos instituto Vilniuje nuotr./Poetas Czeslawas Miloszas
Poetas Cz.Miloszas. Nuotrauka iš Lenkijos instituto Vilniuje archyvo.

Kai tenka užsienyje kalbėti apie lietuvių literatūrą, kone kiekvienas prie įžymiųjų Lietuvos kūrėjų priskiria Adomą Mickevičių ir būtent Cz.Miloszą. Galbūt dėl to, kad išversti į kitas – prancūzų, anglų, vokiečių, čekų – kalbas jie „kreipiasi“ į skaitytojus tematika, įvaizdžiais, o ne kalbine išraiška. Šia prasme apie šiuos iškilius autorius ir galima sakyti, kad jie priklauso mūsų šaliai. Tačiau Cz.Miloszas vis dėlto rašė lenkiškai, ir, suprantama, norint jį artimiau pažinti, reikia versti į lietuvių kalbą. Tad neabejodamas galiu teigti, kad šį autorių, korektiškai kalbant, dera laikyti lenkų poetu arba Lietuvos lenkakalbės literatūros kūrėju.

Antra vertus, būtina pabrėžti, kad 1980 m. Stokholme, atsiimdamas Nobelio literatūros premiją, poetas itin pabrėžė savo organiškus ryšius su Lietuva, „mitų ir poezijos žeme“. Tais, dar gūdžiais sovietmečio laikais, jis kalbėjo apie savo gimtinės okupaciją, totalitarizmo nuožmumą. Jis elgėsi kaip tauriausias Lietuvos patriotas.

– Kalbant apie Cz.Miloszą ir Lietuvą, būtina atkreipti dėmesį į jūsų paties išverstą jo romaną „Isos slėnis“. Isos slėnis iš tikrųjų yra Nevėžio slėnis. Ar ši upė poetui svarbi tik dėl to, kad ji yra jo vaikystės upė?

– „Isos slėnis“ pilnas nostalgiškų vaikystės prisiminimų. Šis romanas tarsi kilo iš psichologinio autoriaus poreikio prisiminimais bent kiek numalšinti sopulingą širdgėlą, kurią sukėlė karo ir pokario išgyvenimai. Pats autorius yra sakęs, kad kūrinį parašė tarsi atlikdamas autoterapijos procedūrą.

Nors ir vadinamas romanu, šis daugiaplanis poetinis paveikslas nėra sukurtas pagal žanro reikalavimus, jame nėra vieningos fabulos, nuoseklios kompozicijos, o vyrauja pagal memuarų logiką išsidėstę epizodai, įvairių emocinių nuostatų nulemti aprašymai.

Sugrįžimai prie vaikystės upės – pastovieji šio poeto kūrybos motyvai. Jie suteikia progų ir galimybių įvairiausiais aspektais apmąstyti svarbiausius egzistencinius klausimus, išreikšti savo pasaulėjautos nuostatas, nubrėžti savo pasaulio koordinates.

– Tačiau ar sutiktumėte su teiginiu, jog Cz.Miloszo artumą Lietuvai lėmė ne tik jo biografija? Galbūt reikėtų kalbėti apie lietuviškos ir lenkiškos kultūrų bendrumą, ypatingą praeities ir dabarties ryšį, kurį lėmė bendra istorija?

– Siekiant išsamiau pažinti Cz.Miloszo kūrybos pasaulį, sąsajas su lietuvybe, pirmiausia būtina bent kiek plačiau suvokti istorines-kultūrines aplinkybes, kurios lėmė lenkų kultūros „įsigyvenimą“ Lietuvoje. Jos didžia dalimi ir suformavo poeto istoriosofines koncepcijas bei literatūrines pažiūras, ataidinčias daugumoje poezijos kūrinių, beletristikoje ir eseistikoje.

Lietuvių ir lenkų sambūvio fenomenas tapo viena pagrindinių Cz.Miloszo kūrybos temų.Apskritai, siekis aiškintis ir perprasti gyvąsias praeities sąsajas su dabartimi – esmingasis Cz.Miloszo mąstymo ypatumas. Antai esė rinkinyje „Gimtoji Europa“, kuriame savo asmeninės patirties pamatu autorius atskleidžia Rytų Europos gyventojo dvasinę brandą, atsigręžimai į istoriją, įvairių praeities įvykių interpretacijos tampa svarbiausia struktūros plotme. Gimtosios šalies būties ir istorijos tarpsniai čia traktuojami ne tik kaip objektyvūs dėmenys, bet veikiau kaip individo sąmonei, jausenai, vaizduotei ir jo vertybių sistemai įtaką turintys dalykai.

Kaip ir pats sakote, istorinės ir geopolitinės aplinkybės lėmė, jog lietuvių ir lenkų kultūras nuo seniausių laikų siejo itin daug ryšių, nežiūrint į labai skirtingas kalbas, kitokius papročius ir savitas etnines bei religines tradicijas. Artima geografinė kaimynystė sukūrė galimybes geriau vieniems kitus pažinti, bendrauti, o, kita vertus, suformavo tautų paribio regionams būdingus tam tikrus fenomenus, pavyzdžiui, mišrias skirtingų tautybių žmonių bendrijas. Lietuvių ir lenkų sambūvio fenomenas tapo viena pagrindinių Cz.Miloszo kūrybos temų.

– Jūs paminėjote ir kitą lietuvių kilmės poetą – A.Mickevičių. Kokią įtaką Cz.Miloszui turėjo šis  romantikas?

– „O kur yra tie namai? Prie Nevėžio, kur aš gimiau, iš kur atsinešiau savo žemaitiškus įpročius... <...> Mano namai taip pat yra Vilniuje, mano mokyklinių ir studentiškų metų mieste, iš kur emigravau likus keleriems metams iki masinės emigracijos, reiškusios visos, labai ypatingos visuomenės baigtį. Tikrieji mano namai turbūt ir yra Vilnius, iškylantis romantizmo poezijoje“, – rašė Cz.Miloszas.

Nėra abejonių, kad vienas svarbiausių atskaitos taškų Cz.Miloszui buvo vadinamasis Vilniaus romantizmas ir didžiausias jo korifėjus – A.Mickevičius. „Gražinos“ autoriaus meniniai modeliai, literatūrinė programa ir idėjų vektoriai visą gyvenimą Cz.Miloszui buvo tarytum emocinis ir intelektinis šaltinis, nuolat dvasios gyvybingumą maitinanti bei mintį aktyvinanti versmė.

Jis atvirai teigė save priskiriantis A.Mickevičiaus tradicijai. Ir taip buvo dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ne paskutinis veiksnys, žinoma, ir atitinkamas psichologinis susitapatinimas dėl likimo paralelių – studijų tame pačiame Vilniaus universitete, emigracijos, bet labiausiai, mano manymu, dėl tautinės identifikacijos, santykių su lietuvybe.

– Kalbate apie santykius su lietuvybe. O kokie Cz.Miloszo santykiai su lenkybe? Kodėl Lenkijoje į šį poetą vis dar žvelgiama dviprasmiškai? Galbūt tai susiję su skirtingu patriotizmo suvokimu?

 – Ir anksčiau, ir vos tik mirus poetui, lenkų ultrapatriotų pasisakymuose, taip pat ir spaudoje pylėsi kaltinimai, esą Cz.Miloszas buvo „antilenkiškas litwinas“, visuomet aukštinęs Lietuvą, o nemėgęs lenkų – ypač už šovinistinę tarpukario politiką kitų tautų (lietuvių, žydų, baltarusių) atžvilgiu. Buvo rengiami protestai, peticijos, išpuoliai, kad tik poetas nebūtų palaidotas Vavelio pilyje, kur guli lenkų įžymybės, kur taip aidžiai skamba lietuviškumas. Juk ten palaidoti Jogaila, kiti LDK kunigaikščiai, tas pats A.Mickevičius.

Tačiau per poeto laidotuves Krokuvoje – turėjau galimybę ten būti – per visą senąją sostinę nutįso milžiniškos minios žmonių, atėjusių pagerbti didžio kūrėjo. Prie kriptos, kur Cz.Miloszas atgulė amžino poilsio ir kur ilsisi daug iškiliausių kūrėjų, skambėjo jo eilės lenkiškai, angliškai, rusiškai, jidiš ir lietuvių kalba.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Skilimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: vieni perspėja apie politizavimą, kiti negaili kritikos prezidentei

Aktualu

Ginklų ekspertai: Iranas metų metus dykumoje tobulino tarpžemyninių raketų programą

Aktualu

Girto vairuotojo fiasko Panevėžyje: pareigūnams įkliuvo prie pat policijos komisariato

Vardai

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle: „Didžiuojuosi būdama feministe“

Interviu Tik 15min Kultūra

Vienas garsiausių pasaulio antropologų Thomas Hyllandas Eriksenas: „Mums reikalingas laikas, kai nieko neįvyksta“

Gazas

Eksperimentas Panevėžio gatvėse: ar vairuotojai praleidžia skubančius paramedikus?

Aktualu

V.Uspaskichas: grįžtu į aktyvią politiką paskutinį kartą

Aktualu

Lietuvis Norvegijoje įtariamas pavogęs brangenybių už milijoną

24sek

Atsipalaidavimu nepatenkintas Šaras: „Kokie gali būti sunkumai nusiteikti?“

Verslas

Penktadienį baigiasi era, kai į gyventojų duomenis buvo galima numoti lengva ranka

Vardai

Donatas ir Dainė Baumilos pirmą kartą viešumoje pasirodė su devynių mėnesių dukra

Deuce

Grėsmingiausias varžovas: R.Berankiui „Roland Garros“ burtai lėmė A.Zverevą

Aktualu

Avarija geležinkelyje: prieš apklausą lietuviui prireikė medikų pagalbos, italų advokatui jis paaiškino savo veiksmus katastrofos metu

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Vardai

Edita Daniūtė – apie gyvenimą Italijoje, sužadėtinio meilę cepelinams ir įkurtuves naujuose namuose

Gyvenimas

Interjero dizainerė K.Grybaitė – ironiškai apie lietuvių pasirinkimus: „Vonios plytelės yra viena gyvenimo tragedijų“

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Gazas

Gyventojai Kaimynų dieną raginami paminėti į darbą vykdami drauge su kaimynais

Gazas

Po vasariškos liūties lūžusio medžio suniokotą „Audi“ radęs vaikinas nustėro – kas turėtų atsakyti?

Pasaulis kišenėje

Palanga laukia antplūdžio: gelbėtojai primena, jog Baltija klastinga

Naujienos

Aktualu

Skilimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: vieni perspėja apie politizavimą, kiti negaili kritikos prezidentei

Aktualu

Šiaurės Korėja tikina vis dar esanti pasirengusi kalbėtis su JAV

Aktualu

Orai.lt: karštą savaitgalį gaivins trumpalaikis lietus

Aktualu

Girto vairuotojo fiasko Panevėžyje: pareigūnams įkliuvo prie pat policijos komisariato

Vardai

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle: „Didžiuojuosi būdama feministe“

Verslas

15min studijoje: ką galime veikti su savo duomenimis, įsigaliojus įmones gąsdinančiam reglamentui

Aktualu

Ginklų ekspertai: Iranas metų metus dykumoje tobulino tarpžemyninių raketų programą

Interviu Tik 15min Kultūra

Vienas garsiausių pasaulio antropologų Thomas Hyllandas Eriksenas: „Mums reikalingas laikas, kai nieko neįvyksta“

Gazas

Eksperimentas Panevėžio gatvėse: ar vairuotojai praleidžia skubančius paramedikus?

Aktualu

V.Uspaskichas: grįžtu į aktyvią politiką paskutinį kartą

Aktualu

Lietuvis Norvegijoje įtariamas pavogęs brangenybių už milijoną

24sek

Atsipalaidavimu nepatenkintas Šaras: „Kokie gali būti sunkumai nusiteikti?“

Vardai

Donatas ir Dainė Baumilos pirmą kartą viešumoje pasirodė su devynių mėnesių dukra

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Vardai

Edita Daniūtė – apie gyvenimą Italijoje, sužadėtinio meilę cepelinams ir įkurtuves naujuose namuose

Gyvenimas

Interjero dizainerė K.Grybaitė – ironiškai apie lietuvių pasirinkimus: „Vonios plytelės yra viena gyvenimo tragedijų“

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Aktualu

R.Urbonaitė: atsisakykime požiūrio, kad šioje valstybėje esame nuomininkai

Gazas

Gyventojai Kaimynų dieną raginami paminėti į darbą vykdami drauge su kaimynais

Verslas

Penktadienį baigiasi era, kai į gyventojų duomenis buvo galima numoti lengva ranka

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas