Apie savo nepritarimą taryba informavo Seimą.
„Taryba griežtai pasisako ir prieš siūlymus išbraukti iš švenčių dienų sąrašo Vėlines ar kitas tradicines kalendorines šventes“, – teigiama jos rašte.
Etninės kultūros globos tarybos teigimu, Sausio 13-oji pirmiausia skirta priminti didžiulę Lietuvos žmonių vienybės galią ir drąsą 1991 metais ginant šalies nepriklausomybę – ja siekiama šią atmintį perduoti iš kartos į kartą ir užtikrinti aktyvaus pilietinio dalyvavimo tęstinumą kovojant už mūsų šalies laisvę.
Tuo metu Vėlinės yra viena seniausių tradicinių kalendorinių švenčių, skirta protėvių atminimui, susikaupimui, šeimos ir tautos dvasinei bendrystei. Anot tarybos, Vėlinių negali pakeisti lapkričio 1-ąją minima religinė Visų šventųjų šventė – ji skirta pagerbti tuos šventuosius, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos.
„Kita vertus, sovietmečiu būtent per Vėlines kildavę masiniai protestai ir demonstracijos taip pat yra labai svarbi Lietuvos pasipriešinimo istorijos dalis, – teigiama rašte Seimui. – Vėlinės – neatsiejama tautos atminties dalis, prisidėjusi prie Lietuvos laisvės siekių.“
Anot Etninės kultūros globos tarybos, Vėlinės yra tapusios tautos sąmoningumo ir kovos už laisvę simboliu.
Primenama, kad 1956 ir 1957 metais per Vėlines daugiatūkstantinės žmonių minios po mitingų kapinėse išėjo į Kauno ir Vilniaus gatves, kur susidūrė su milicijos ir kariuomenės pajėgomis, daug protesto dalyvių buvo represuoti. Minėti įvykiai padarė didžiulę įtaką tolesnei pasipriešinimo eigai siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo: netrukus per visą Lietuvą ėmė sklisti žygeivystės judėjimas, ant Kernavės piliakalnių imta rengti Rasos šventę, prasidėjo folklorinis judėjimas.
Be to, taryba abejoja, ar Sausio 13-ąją reikėtų padaryti nedarbo diena.
Anot jos, tiek sausio 12-ąją, tiek sausio 13-ąją daug renginių vyksta švietimo įstaigose, todėl paskelbus Laisvės gynėjų dieną švente, „gali kilti pavojus šių tradicijų tęstinumui, nes mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos būtų uždarytos, o bendruomeninė veikla sumažėtų“.
Taryba ragina Seimą ieškoti kitų būdų, kaip stiprinti Laisvės gynėjų dienos minėjimo tradicijas.
Kaip rašė BNS, Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą, kur nurodomos šventinės nedarbo dienos, pasiūlė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, jau seniai laikas šiai dienai suteikti valstybės šventės statusą.
Vasarį Vyriausybė šiam projektui pritarė, tačiau pasiūlė mažinti nedarbo dienų skaičių atsisakant lapkričio 2-osios – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienos – kaip šventinės.
Šiuo metu Darbo kodekse įrašyta 16 švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, iš jų trys sutampa su savaitgalio dienomis.
