Jo ištakos – maždaug septintą XX a. dešimtmetį siekiantys turistų klubai, kuriuose keliauninkams būdavo išduodamos autostopo knygelės, sovietmečiu tartum legalizavusios tokį keliavimą.
Netrukus vakarietiškomis hipių idėjomis užsikrėtę ir 1972 m. lietuvių kalba išleisto Jacko Kerouaco romano „Kelyje“ įkvėpti jaunuoliai tranzavimą po tuometinę Sovietų Sąjungą pavertė maištingu ir kartu romantišku gyvenimo būdu. O šalia egzistavo ir tiesiog pragmatiškas tranzavimas, siekiant pigiau ir greičiau nuvykti ten, kur reikia.
Paskutinė tranzuotojų karta XX–XXI a. sandūroje pravažiuojančius automobilius stabdė Lietuvos keliuose, o, atsivėrus Europos sienoms, dalis jų su kuprinėmis ant pečių ir keliasdešimt dolerių kišenėse patraukė nežinomų ir nepatirtų nuotykių link. Didesnę ar mažesnę tranzavimo patirtį yra išgyvenęs ir ne vienas šiandien žinomas autorius. Šioje publikacijoje – autentiški jų liudijimai, neįtikėtini prisiminimai ir jaunystės vaizdai iš kvapą gniaužiančių klajonių.
Savo prisiminimais iš tranzavimo dalijasi filosofas Kęstas Kirtiklis, rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė, žurnalistas, knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas, poetė Marija Mažulė, kultūros žurnalistas Gediminas Kajėnas, poetas ir vertėjas Marius Burokas, poetas ir eseistas Donatas Petrošius bei Gytis Norvilas, rašytoja Jurga Vilė.
