2006 metais E.Malinauskui buvo suteiktas Kultūros magistro vardas.
Jo kandidatūrą garbės piliečio vardui teikė ir Dailininkų, ir Rašytojų, ir Jūrininkų sąjungos.
Praėjusiais metais, po mirties, garbės piliečio vardas buvo suteiktas visuomenininkui, muziejininkui Dionyzui Varkaliui.
„Ačiū Dievui, kad yra Klaipėdoje toks žmogus“, – apie savo kolegą, bičiulį yra sakęs tapytojas Juozas Vosylius.
Kaip teigiama, Edvardas Malinauskas save laiko klaipėdiečiu, čia jis gyvena beveik 80 metų, nuo 1946-ųjų. Jo tėvai dar prieš karą buvo įsikūrę Klaipėdoje. Čia jie susipažino per pirmąją Lietuvoje Jūros šventę, 1934 metais. Motina buvo išsaugojusi pirmuosius sūnau piešimo sąsiuvinius, bet tuomet apie dailininko kelią niekas nė negalvojo.
E.Malinauskas linkęs ir muziką, tačiau negalėjo įsigyti instrumento. Pasirinko dailininko kelią.
1969 metais E. Malinauskas kartu su dailininkais bendraminčiais įkūrė vaikų dailės mokyklą (dabar Adomo Brako dailės mokykla) ir visą dešimtmetį jai vadovavo. Buvo ir mokyklos direktorius, ir restauratorius bei statybos vykdytojas, ir paprastas mokytojas, mokęs vaikus kompozicijos ir tapybos.
Nuo 2001 m. dirba tik kūrybinį darbą.
E.Malinauskas garsėja marinistiniais darbais. Jo jūra – visokia. Ir rami, ir „pasišiaušusi“. Jūrinis peizažas tapo svarbiausia jo kūrybos tema. Tapytojo darbus yra įsigiję kolekcionieriai iš įvairiausių pasaulio kampelių.
Užaugino keturis vaikus. Trys jų pasuko meno keliu. Klaipėdoje stovi sūnaus Jurgio skulptūra „Žydėjimas“.
E. Malinauskas bus iškilmingai apdovanotas rugpjūčio 1-ąją, švenčiant Klaipėdos miesto gimtadienį
