Dabar populiaru
Publikuota: 2016 balandžio 7d. 16:31

„Lietuvos istorijos repo“ animatorius A.Alčiauskas: apie unikalų kūrinį ir freelancer‘io karjerą

Andrius Alčiauskas
Nuotr. iš asm. archyvo / Andrius Alčiauskas

Kovo pabaigoje internetą sudrebino sensacija Lietuvoje tapęs Lietuvos istorijos repovaizdo klipas. Kiek daugiau nei prieš savaitę pasirodęs Šventinio bankucheno ir kūrinio bendraautorių darbas per parą buvo peržiūrėtas daugiau nei 120 tūkst. kartų, o šiandien svetainėje „YouTube“ jau yra viršijęs 350 tūkst. peržiūrų ribą.

Apie didžiulio dėmesio sulaukusį unikalų projektą ir freelancer‘io karjeros ypatumus kalbamės su „Lietuvos istorijos repo“ vaizdo klipo animatoriumi Andrium Alčiausku (31 m.).

– Andriau, kaip nutiko, kad prisidėjai prie „Šventinio bankucheno“ projekto „Lietuvos istorijos repas“?

– Kadaise vienoje agentūroje teko dirbti su Luku Šidlausku („Šventiniu bankuchenu“), vėliau mūsų keliai vėl susikirto, tačiau nebe darbo, o muzikos klausimais. Paskutinį kartą jis man parašė su pasiūlymu prisidėti prie animacijos jo naujam kūriniui – išgirdęs repo dainą, prisijungti neatsisakiau.

– Koks, tiksliau kalbant, šiuo atveju buvo tavo, kaip animatoriaus, indėlis? Ką tiksliai atlieka animatorius ir kaip jo darbas susijęs su iliustratoriaus kūryba?

– Mano darbas buvo, galima sakyti, viską pajudinti, įkvėpti spalvingoms Aistės Papartytės iliustracijoms gyvybę. Tiesa, kelias sekas ji suanimavo pati, ir šitaip kiek palengvino man darbą. Apskritai animatoriaus ir iliustratoriaus darbas turi būti glaudus, šie specialistai dažniausiai dirba kartu.

VIDEO: Šventinis bankuchenas - Lietuvos istorijos repas

– Kiek maždaug laiko užtruko suanimuoti visą „Lietuvos istorijos repo“ vaizdo klipą?

Pradėjau jį, tuomet dar probėgšmais, 2015 metų lapkritį. Vėliau, gruodžio gale, įsibėgėjau – ėmiau daugiau dirbti vakarais, savaitgaliais, kartais ir naktimis. Buvo pora savaičių, kuomet ištisas dienas skirdavau vien tik „Lietuvos istorijos repo“ animacijoms. Darbo buvo tikrai daug.

– Kas, kuriant vaizdo klipą, buvo smagiausia, o kas – sudėtingiausia?

– Iš tiesų, animuoti man patiko viską: tiek servelatą žiaumojantį jaunuolį, tiek prie didžėjaus pulto stojusį karalių Mindaugą ar lietpaltį praskleidžiantį Bielinį. Sudėtinga buvo nebent skirti šiam darbui tiek daug laiko – pasiilgdavau laisvesnių savaitgalių, vakarų, kuomet gali klestelėti ant sofos ir, nesukdamas galvos, žiūrėti futbolo varžybas, ar tiesiog leisti laiką su šeima.

– Kas, tavo nuomone, nulėmė tokį didžiulį vaizdo klipo populiarumą?

– Manau, jog viskas susidėjo į viena. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio kūrinys Lietuvoje – dar niekas nebuvo sukūręs repo apie mūsų šalies istoriją. Ji pateikta taip smagiai, kad norisi klausytis iki galo. Antra, vizualiai idėja taip pat puikiai išpildyta – šmaikščios, gerai parinktos iliustracijos, smagiai perteiktos istorinės asmenybės. Animacija taip pat įtraukė klausytojus peržiūrėti vaizdo klipą iki galo. Gal ir ne vieną kartą… (juokiasi).

– Andriau, šiuo metu esi individualiai dirbantis animatorius – freelancer‘is. Kaip sugalvojai pradėti dirbti savarankiškai? Ar sunku buvo atsisakyti pastovaus darbo? Kas paskatino tokiam sprendimui ir ar sudėtingi buvo pirmieji freelancer‘io žingsniai?

– Dirbti individualiai pradėjau Lietuvoje, tačiau „freelancinti“ pilnu etatu, jei galima taip pasakyti, ėmiau jau gyvendamas Anglijoje. Išėjęs iš darbo „Gauminoje“ ir atvažiavęs į Jungtinę Karalystę, darbą pagal specialybę radau greitai, tačiau po kurio laiko viskas pabodo – tie patys klientai, tos pačios korekcijos…

Žmonos pastūmėtas, nusprendžiau išsivaduoti iš rutinos. Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs, bet po kelių sėkmingų projektų, supratau, kad galiu gerokai daugiau nei tikėjausi. Dirbti savarankiškai yra šaunu – nuolat išmokstu naujų dalykų, tobulėju, darau tai, kas patinka man pačiam. Niekad nesigailėjau, kad pasukau šiuo keliu.

– Kur mokeisi animuoti? Studijavai, o gal reikiamų įgūdžių įgijai pats? Ar tapti animatoriumi įmanoma savarankiškai?

– Animuoti išmokau pats. Pradėjau nuo animacijos pagrindų: paprasto kamuoliuko nukritimo ir atsimušimo į žemę, vėliau žmogeliuko ėjimo – žingsnių, rankų judesių. Tobulėjau dirbdamas „Gauminoje“. Profesionaliu animatoriumi („motion grapher‘iu“, „bannermaker‘iu“) esu jau beveik 10 metų. Jei tikrai nori, gali išmokti visko.

– Kaip palygintum individualią veiklą vykdančių žmonių darbo specifiką, skirtumus bei galimybes svetur ir Lietuvoje?

– Labiausiai įstrigęs ir erzinantis dalykas Lietuvoje buvo užsakovų požiūris į darbų atlikimo terminus – atrodo, kad daugelis projektų čia turi būti padaryti „vakar“. Nepamenu, kad Anglijoje būčiau susidūręs su tokiais griežtais, chaotiškais atlikimo terminais. Čia viskas vyksta daug nuosekliau, mažiau streso, skubėjimo, klientai labiau sukalbami, o ir laiką projektų vadovai sudėlioja tinkamai. Tiesa, su klientais iš Lietuvos nedirbu jau ganėtinai seniai, gal per tą laiką situacija ir pasikeitė.

– Ar, pasirodžius „Lietuvos istorijos repui“, sulaukei naujų pasiūlymų dirbti ir kurti, galbūt jau turi įdomių idėjų ateičiai? Prie kokių animacijos projektų, jei ne paslaptis, yra tekę prisidėti anksčiau?

– Žinoma, pasirodžius naujam „Šventinio bankucheno“ vaizdo klipui, susidomėjimas manimi pakilo (juokiasi.) Bet dabar mano tikslas yra pailsėti, praleisti daugiau laiko su šeima, vaikais, mėgautis pavasariu ir šiltais orais. O idėjų aš turiu visuomet. Su keliais žmonėmis dirbame, pavyzdžiui, ties projektu, pavadinimu http://www.bannergurus.com/ – be animacijų aš dar kuriu įvairius „banerius“ (liet. reklamjuostes), judesio grafiką ir panašius dalykus.

Anksčiau esu prisidėjęs prie animacinių reklamos projektų įmonei „Android“ ar režisieriaus Tado Vidmanto filmo „Juniper Crescent“ – kūriau animacijas titrams. Kadaise animavau netgi pakvietimą į savo paties vestuves. Trumpai tariant, buvau ir esu daug kur, tik šiek tiek už kadro. Tokia jau ta animatoriaus dalia (juokiasi.)

– Gal turi mėgstamų animacijos kūrėjų? Kokių galėtum paminėti tau pačiam labiausiai patikusių, nustebinusių animacijos darbų?

– Visuomet žavėjausi „Studio AKA“, „CRCR“, kai kuriais „Nexus Productions“ darbais. Vienas iš įdomiausių kūrėjų man – Jonas Odell.

– Kokie didžiausi individualaus darbo privalumai ir trūkumai? Gal turėtum vieną kitą gerą patarimą pradedančiam freelancer‘iui? Ar apskritai verta juo tapti?

– Žmonės skirtingi – vieni tiesiog sutverti būti freelancer‘iais, kiti nelabai. Anglijoje teko bendrauti su keliais gerais, pastovų darbą turinčiais dizaineriais. Klausdavau jų, ar nesvarstė galimybės pradėti dirbti savarankiškai ir nepriklausomai. Jie atsakydavo, kad nemėgsta dažnai kaitalioti darbų, aplinkos, bendradarbiauti su naujais ir nepažįstamais klientais. Tokie žmonės labiau vertiną pastovumą. Aš pats savo sprendimu labai džiaugiuosi. Kaip minėjau, mėgstu mokytis, įgyti naujų žinių, o dirbdamas savarankiškai kitoniškos patirties semiuosi nuolat. Tik šiais metais pasijautė vienas tokio darbo trūkumas – sausis nebuvo labai darbingas. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: laisvą laiką skyriau „Lietuvos istorijos repo“ animacijos kūrimui. Galiu tik džiaugtis, kad viskas šitaip susiklostė.

Mano patarimas pradedantiesiems – realiai įvertinti savo sugebėjimus. Jei tikrai žinai, kad esi geras savo srities specialistas, pasitikėk savo jėgomis, ir pirmyn!

Pokalbis perpublikuotas iš portalo cflow.lt.

Temos: 2 Animacija Repas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali