Jos scenos partneriai – garsus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Egidijus Dauskurdis bei jaunas operos dainininkas Jonas Sakalauskas. A.Sabulytės ir J.Sakalausko kūrybinis tandemas publikai žinomas tokiais darbais kaip mono spektaklis-opera „Izadora“, haiku opera „Sniegas“, muzikinis spektaklis „Džiokeris“, šokio opera „Dykra“ ir kt.
Operos solistė atsakė į keletą klausimų apie spektaklį bei asmeninį gyvenimą.
– „Meška“ skiriasi nuo ankstesnių jūsų darbų. Kodėl ėmėtės klasikinės operos?
– Šią operą rengėme kaip vieną iš Jono baigiamųjų magistro studijų darbų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ilgai prie jos negrįžome, bet, manau, jai atėjo laikas. Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Egidijus Dauskurdis dar studijuodamas buvo paruošęs šį vaidmenį su tuo pačiu režisieriumi Nerijumi Petroku.
– Atliekate gedinčios ištikimos našlės vaidmenį. Ar šiandien ši situacija tebeaktuali?
Manau, moters jausmai, meilė, santykiai su vyru aktualūs visais laikais. Tačiau spektaklyje labiau kalbama apie išorinius manevrus, kurių griebiasi moteris. Ji vaidina, užsižaidžia ir nebesusivokia savyje. Našlė turi nuoskaudų mirusiam vyrui, tad jos gedulas – kerštas, kuriuo ji mėgaujasi. Netgi gedulo rūbai spektaklyje labai erotizuoti. „Meškos“ kostiumais rūpinosi dizainerė Sandra Straukaitė, kuri puikiai įsijaučia į personažų charakterius.
– Jūsų scenos partneris yra jūsų vyras. Ar sunku dirbti kartu?
Lazda turi du galus. Bet kuris kūrybinis procesas sąlygoja konfliktus, nes darbas įtemptas, nuolat turi atsiverti. Tačiau kartais darbas kartu su šeimos nariu turi daugiau privalumų: labiau jauti partnerį, gali numatyti jo veiksmus. Esame vienas kito ausys, tad nesibodime pasakyti pastabą. Aišku, kuo geriau žmogų pažįsti, tuo daugiau sau leidi, pyksti. Tačiau gali atsakyti už kokybę.
