Paaiškėjo, kada ir kur bus galima atsisveikinti su poetu Alfonsu Bukontu

Atsisveikinti su A.Bukontu bus galima pirmadienį, rugsėjo 28 dieną nuo 12 iki 20 val. ir antradienį, rugsėjo 29 dieną nuo 9 iki 13 val. šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios šv. Mykolo (Valavičių) koplyčioje. Rugsėjo 28 d. 18 val. Bernardinų bažnyčioje vyks poezijos valanda A. Bukontui atminti. Rugsėjo 29 d. 11 val. Bernardinų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.

Urna su palaikais išnešama 13 val. Laidojama Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Po mirties paviešintoje A.Bukonto autobiografijoje, kurią jis rašė prieš mažiau nei du dešimtmečius, poetas atskleidė savo tikrąją prigimtį, Holokausto metu išžudytos šeimos tragediją, apie kurią ilgus dešimtmečius nieko nežinojo ir jo paties išgelbėjimo istoriją.

Alfonsas Bukontas gimė 1941 metų rugsėjo 11 dieną Dapšiuose, Mažeikių rajone. 1964 metais Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas. Jis mokytojavo Rūdiškėse, vėliau dirbo įvairiose redakcijose, tarp jų – „Literatūroje ir mene“ bei „Jaunimo gretose“, redagavo žurnalus „Naujoji sąmonė“ ir „Indra“.

Pirmoji A.Bukonto poezijos knyga „Slenkančios kopos“ išleista 1967 metais. Vėliau pasirodė rinkiniai „Piešiniai ant vandens“, „Mėnulio takas“, „Penktas metų laikas“, „Pirštų atspaudai“ ir „Dapšių kelio žaltvykslės“.

A.Bukonto kūryboje svarbią vietą užėmė asmeninė patirtis, vaikystės kaime prisiminimai, Holokausto tema. Jo eilėraščiai išversti į daugybę užsienio kalbų, o Lietuvos kompozitoriai pagal jo tekstus sukūrė daugiau nei 100 dainų.

A.Bukontas buvo žinomas ir kaip vertėjas. Į lietuvių kalbą jis vertė Johanno Wolfgango Goethe's, Rainerio Marijos Rilke's, Tadeuszo Różewicziaus, Moišės Kulbako, Avromo Suckeverio, Levo Karsavino ir kitų autorių kūrybą. Tarp jo darbų – ir senovės indų poema „Bhagavadgyta“.

Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie ŠOA“/Alfonsas Bukontas (kairėje) ir poetas Paulius Širvys. Vilnius, 1971

Jis taip pat sudarė ir rengė kitų autorių knygas, tarp jų – Antano Jasmanto „Poeziją“, Fausto Kiršos „Pelenus“, Moišės Kulbako poemą „Vilnius“ ir Levo Karsavino rinktinę „Toje akimirkoje – amžinybė“.

Į Lietuvos rašytojų sąjungą A.Bukontas priimtas 1972 metais.

Už savo darbus poetas pelnė daugybę apdovanojimų: 1979 m. jam buvo įteikta Stasio Šimkaus I-ojo laipsnio premija už tekstą Algirdo Martinaičio kūriniui „Salve, Alma Mater“, 1993 m. – Povilo Gaučio premija už geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą.

2000 m. jis apdovanotas Jotvingių premiją už eilėraščių rinktinę „Penktas metų laikas“, „Bhagavadgytos“, Levo Karsavino ir Moišės Kulbako poezijos vertimus.