Dabar populiaru
Publikuota: 2014 gruodžio 12d. 14:33

Prisimenant tapytoją Algimantą Jusionį – paroda „Mane saugo mano dangaus paukščiai“

A.Jusionio „Devynių brolių kalnas“
„Klaipėdos galerijos“ nuotr. / A.Jusionio „Devynių brolių kalnas“

Tapytojas Algimantas Jusionis (1954 – 2003) šiemet būtų šventęs garbingą 60 - ties metų jubiliejų. Prisimenant A.Jusionį, „Klaipėdos galerijoje“ atidaryta jo piešinių paroda „Mane saugo mano dangaus paukščiai“.

Daugelis A.Jusionį prisimena kaip talentingą tapytoją: spalvos virtuozas, ryškūs, atviro spalvinio kolorito, plataus teminio diapazono darbai įsirėžė visų jį pažinojusių meno mylėtojų atmintyje.

Prisimins kitokią kūrybą

„Klaipėdos galerijoje“ eksponuojami Algimanto Jusionio piešiniai – visiška priešingybė jo tapybai.

Pilkas, juodas koloritas su keletu spalvinių akcentu, kurių turinyje glūdi kitos temos ir išgyvenimai. Būdamas jautrus, jausmingas, dailininkas piešiniuose atskleidžia savo vidinį pasaulį, nuotaikas ir gal būt nuojautas.

Piešiniuose vyrauja paukščių motyvas, jie tarsi globoja visatą, tarsi akimirkai nutūpia pasmalsauti kas vyksta čia ir dabar, tarsi ant savo sparnų neša žinią ten...– K.Jokubavičienė.

„Mano namus saugo dangaus paukščiai“, „Mano siela sklendžia naktyje“ ir kt. pavadinimai, šiandien atrodo labai pranašiški. Piešiniuose vyrauja paukščių motyvas, jie tarsi globoja visatą, tarsi akimirkai nutūpia pasmalsauti kas vyksta čia ir dabar, tarsi ant savo sparnų neša žinią ten... į piešinį „Amžinybės vartai“. Anot dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, „Dangaus“ sfera A. Jusionio tapyboje kupina mitinio slaptingumo, pagoniškųjų simbolių bei ženklų, kosmologinių motyvų, baltų kultūros pėdsakų.

Tai kiek ramesnio ir tamsesnio kolorito paveikslai ir piešiniai, kuriuose dažnai kartojasi sakrališkoji trikampio – apvaizdos akies, piramidės, namo kraigo su lėkiais – forma, įgaunanti universalios prasmės, teigianti pastovumą, išduodanti pirmapradžio aiškumo ilgesį. Kosminė pilka juoduma kuria retą jo kūryboje ramybės pojūtį.

Naudojo simbolius

Tapytojas domėjosi ir gerai žinojo senųjų simbolių prasmes, bandė kurti savus; dienoraščiuose liko daugybė eskizų su svarstymais, aiškinimais. Vis dėlto, svarbiausia dailininko kūryboje buvo spalvos simbolika.

Dailininko užrašuose randame ir kai kurių simbolių paaiškinimus.

„Paukščiai – laimės ženklai. O gal jie mūsų protėvių sielos, kurios neapleidžia mūsų šioje žemėje? Saugo mus. Kaip rūpestingi tėvai nepalieka savo vaikų, taip paukščiai nepalieka mūsų paklydusių sielų,... neša laimę. Tik nežino, kuriam ją duoti... Visi savi..

Moteris – Dangus, Saulė, Mėnulis, žvaigždės. Moters kūnas – puoštas Mėnulio formomis, Saulės spinduliais, žvaigždžių šviesa... Vyro kūnas puoštas žalčiu. Žaltys – žemės dvasia. Sujungus Vyrą ir Moterį, gausi Visatą. Kas pirmas: dangus ar žemė? Beprasmiška. Tik abu kartu. Po vieną neegzistuoja...“

Paroda veiks iki sausio 25 dienos.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vardai

Grąžinti verta

Kuriu ir apsaugau

Sveikata

„Susitikime lauke“