Ilgi brūkšniai, taisyklinga kalba ar pernelyg sklandūs sakiniai – šiandien net tokios smulkmenos gali sukelti įtarimų, kad tekstą parašė ne žmogus, o DI. Kai kurie autoriai net sąmoningai palieka klaidų, kad tik jų kūryba neatrodytų sugeneruota dirbtinio intelekto.
Tačiau ar iš tiesų įmanoma patikimai nustatyti, kas parašė tekstą? Ar rašytojas išlieka vieninteliu savo kūrinio autoriumi, jei jam padeda „ChatGPT“? O gal ateityje menininkams teks saugoti kiekvieną juodraštį, kad galėtų įrodyti savo autorystę?
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Vilius Norvaišas sako, kad kūrėjams jau dabar verta išsaugoti ankstesnes darbų versijas ir kitus kūrybos proceso įrodymus.
Su teisininku kalbėjomės apie tai, kokių problemų jau kelia DI naudojimas kūryboje, ką šiuo klausimu numato įstatymai ir kodėl net už DI sugeneruotą knygą sumokėjusi leidykla gali neįgyti autorių teisių, kurių tikėjosi.
– Dar visai neseniai kūrėjams dažniausiai tekdavo įrodinėti, kad kažkas pasisavino jų kūrinį. Dabar gali tekti įrodinėti, kad jie patys jį sukūrė, o ne pasitelkė dirbtinį intelektą. Ar jau susiduriate su tokiais ginčais praktikoje?

