Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 lapkričio 4d. 10:40 , Atnaujinta: 2020 lapkričio 4d. 16:25

Režisierius Raimundas Banionis – apie Faustą Latėną: su juo buvo gera kartu ir patylėti

Faustas Latėnas
Tomo Tereko nuotr. / Faustas Latėnas
„Paskutinį kartą bendravome gal prieš savaitę, rašėmės žinutėmis. Man šią naktį, išgirdus žinią, buvo smūgis“, – 15min sakė režisierius Raimundas Banionis apie Anapilin iškeliavusį kolegą Faustą Latėną.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius F.Latėnas mirė naktį iš antradienio į trečiadienį. Šią naujieną feisbuke pranešė jo dukra aktorė Elžbieta Latėnaitė. F.Latėnui, kurio muzika skamba daugelyje populiarių spektaklių ir filmų, buvo 64-eri.

Užuojautą dėl F.Latėno mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Siejo ir artima bičiulystė

R.Banionį ir F.Latėną siejo ilgametė bičiulystė – tiek profesinė, tiek ir asmeninė. Kompozitorius yra bemaž visų R.Banionio filmų muzikos autorius.

Jis sukūrė muziką legendiniams šio režisieriaus kino filmams „Mano mažytė žmona“, „Šešiolikmečiai“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Garbės kuopa“ ir kitiems.

„Mes pažįstami jau labai seniai, nuo mano diplominio darbo. Tai buvo filmas „Greitis – mano dievas“, jame pagrindinį vaidmenį atliko Algis Latėnas. Ten ir susipažinome su Faustu. Tai 1979 metai“, – kalbėjo R.Banionis.

Pažintis virto artima bičiulyste. Pasak R.Banionio, Faustas nebuvo linkęs daug bendrauti: „Bet mes suradome vienas kitą, vienas kitą supratome. Jis paskui tapo praktiškai visų mano filmų muzikos autorius ir didžiosios daugumos spektaklių muzikos autorius.

Nors jis buvo žmogus tylus, bet su juo buvo gera kartu ir patylėti. Daug dalykų. Man smūgis šią naktį buvo. Netikėta. Nieko nežinau, net nuo ko mirė, bet nelabai ir noriu žinoti.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimundas Banionis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimundas Banionis

R.Banionis ir F.Latėnas krikštijo vienas kito vaikus, bičiuliai kasmet turėjo ir tradiciją – kartu sutikti naujuosius metus.

„Labai artimai bendravome. Kiekvienus naujus metus pas mane sutikdavom gal apie 10 metų. Buvo toks mūsų abstinentų būrelis, labai gražiai su bealkoholiniu šampanu pas mus kaime sutikdavome“, – prisiminė R.Banionis.

Paskutinį kartą su bičiuliu R.Banionis bendravo maždaug prieš savaitę – susirašinėjo žinutėmis.

„Kuriu šešių serijų filmą. Jis buvo jau beveik parašęs muziką pagrindinei filmo dainai. Mes rinkomės dainininką, kuris galėtų atlikti. Abu tų dabartinių jaunųjų atlikėjų nelabai žinom, tai ir diskutavome žinutėmis“, – kalbėjo R.Banionis.

Jo muzika atnešdavo pergales

Be F.Latėno sunku įsivaizduoti ir Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą. Režisierė Gabrielė Tuminaitė sako, kad paskutinį kartą su F.Latėnu jai teko dirbti šį rudenį. Planų Vilniaus mažajame teatre kūrybinis duetas turėjo ir daugiau.

„Kartu esame dirbę ir Kinijoje, Italijoje. Man tai – ir asmeninis praradimas. Tai praradimas visai Lietuvai, praradimas ir pasaulio kontekste. Jis buvo visų mylimas, jo muzika visą laiką atnešdavo pergales. Nepakartojamas. Nebebus jau tos muzikos, kurią gali sukurti tik Faustas“, – kalbėjo G.Tuminaitė.

Gabrieliaus Jauniškio nuotr./Gabrielė Tuminaitė
Gabrieliaus Jauniškio nuotr./Gabrielė Tuminaitė

Kalbėdama apie režisieriaus ir kompozitoriaus kūrybinį santykį menininkė teigė, jog jis – labai svarbus.

„Vienas svarbiausių elementų yra scenografija, muzika. Tai yra toks savarankiškas organizmas, kurią tiksliai panaudojus galima suteikti prasmę spektakliui.

Faustas visada rašydavo taip muziką, kad po spektaklio – ir žiūrovai sutiks – jo muzika likdavo dar ilgai skambėti. Jis surasdavo tam tikrą motyvą, tinkantį spektakliui, muzikinę išraišką, kurią galvoje dar ilgai nešiojiesi. Tokiu būdu ir patį spektaklį nešiojiesi. Jis sugebėdavo hitą padaryti. Patiko ar nepatiko tau spektaklis, bet tu niūniuosi dar tris dienas jo muziką.

Jis buvo meistras, muzikos genijus, mylimas ir gerbiamas ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Lietuvoje labai daug žmonių, kuriems yra didžiulis šokas ir liūdesys“, – sakė G.Tuminaitė.

Buvo sugrįžęs iš Maskvos

Muzikos studijos „Nona music“ vadovas Audrius Balsys – ne tik ilgametis F.Latėno bičiulis, tačiau ir kolega. Muzikos studijoje jie dirbo kiekvienas savo darbus, tačiau įrangą buvo įsigiję bendrai.

„Jau daug metų bendravome, buvome ilgamečiai partneriai. Kalbant apie kūrybą jis buvo genijus. Retas buvo kūrėjas, savitas, savaip darė ir niekas negalėjo suprasti, kaip jis tai darė. Labai sunku kalbėti“, – sakė A.Balsys.

Žinia apie F.Latėno mirtį buvo labai netikėta: „Tai buvo šokas absoliutus, aš iki šiol negaliu suprasti, nei kas, nei kas atsitiko. Nežinau, kaip elgtis, nesinori ir giminėms skambinti, klausti. Žinau, kad jis buvo grįžęs iš Maskvos, turėjo karantinuotis. Tad kol kas ir nebendravome.

Aš jam rašiau žinutes, skambinau ir negaudavau atsakymo. Nerimas jau tada buvo. Neturiu žodžių apie tai, kas įvyko“, – kalbėjo kompozitoriaus bičiulis.

Vilniaus mažasis teatras prisimena F.Latėną

Vilniaus mažasis teatras (VMT) pranešime spaudai taip pat prisimena išėjusį kompozitorių.

F.Latėnas buvo geras, ištikimas režisieriaus Rimo Tumino draugas. Anot režisieriaus, tokių draugų gyvenime pasitaiko labai mažai: „Galiausiai štai, ir tų draugų netenkame ir liekame vienatvėje. Faustas dabar pastūmėjo mane į vienatvę, o draugas jis buvo ilgus metus. Draugas visur – gyvenime, paslaptyse... Faustas labai nuspėdavo žmogaus dvasią, sielą, skausmą.“

O dabar neįsivaizduoju, kaip bus.

R.Tuminas, kalbėdamas apie kompozitorių, teigia jį buvus kupinu liūdesio. „Jo muziką lydėjo amžinas requiem – tėvams, kuriuos labai mylėjo, sūnui, kurio neteko ir turbūt niekada su tuo nesusitaikė. Liūdnos buvo jo natos, bet ir šviesios. Faustas buvo... režisuojantis kompozitorius. Ne veltui jis mane kadaise, dar tik grįžusį iš Maskvos, šnekino pamokyti jį režisūros. Bet jis juo ir tapo – visada patardavo aktoriams, padėdavo“, – prisimena R.Tuminas.

Nors gyvenime ir darbuose pasitaikydavo ir barnių, lengvų nesutarimų, R.Tuminas sako negalėjęs dirbti be F.Latėno ir Adomo Jacovskio: „O dabar neįsivaizduoju, kaip bus. Mes byrame, išeiname. Tai mūsų kartos pabaiga, bet tame nieko tragiško. Kiekvienas išeina, kada jam reikia, kada jis nori arba jį, nenorintį, pakviečia.“

R.Tuminas, šiuo metu besigydantis klinikose Vokietijoje, prisipažįsta net apie apimančią savitą gėdą.

„Buvau čia ir birželį, kai Lietuvoje staiga mirė Gediminas Girdvainis. Dabar vėl atvykau čia ir štai kas... Gėda, gėda prieš juos. Tarytum aš vienintelis noriu pabėgti nuo mirties, pasakyti, kad čia nebus mirties. Yra ta mirtis, yra. Tik teatras mums leidžia gyventi tuo, kad mirties nebus. Tai – didžioji teatro iliuzija“, – atvirauja režisierius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimas Tuminas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimas Tuminas

Larisa Kalpokaitė: Faustas turėjo retą savybę

Aktorė Larisa Kalpokaitė kompozitorių F. Latėną apibūdina konkrečiai – tai žmogus, kuris nemelavo.

„Pažinojau Faustą nuo pat konservatorijos laikų, nors tuomet mes tik pasisveikindavome. Artimiau susipažinome jau tada, kai kūrėsi Vilniaus mažasis teatras, kai buvo statomi spektakliai. Faustas buvo visoks, bet labiausiai – žmogus, kuris nemelavo. Jis nevyniojo žodžių į vatą. Jis arba nieko nesakydavo, arba sakydavo tiesą“, – talentingą kūrėją prisimena aktorė.

Anot L.Kalpokaitės, toks teisingumas, kokiu pasižymėjo F.Latėnas, labai reta ir brangi savybė.

„Net nekalbu apie tai, koks puikus jis buvo kompozitorius, puikus teatro žinovas, išmintingas vadovas. Beje, prisimenu juokingą nutikimą. Seniai, kai dalyvavome festivalyje „Baltijskij dom“ ir vaidinome „Nusišypsok mums, Viešpatie“, repetavome didžiulėje didžiulėje salėje. Salė buvo tuščia, tik aktoriai scenoje, o Faustas – paskutinėje eilėje. Skamba jo sukurta muzika ir Faustas rimtu veidu sako – kokią gražią muziką parašiau, kokią gerą!“, – juokiasi šviesias akimirkas prisimindama L.Kalpokaitė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Larisa Kalpokaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Larisa Kalpokaitė

Aktorius Almantas Šinkūnas teigia: „Mano širdyje skambėjo, skamba ir visada skambės „Nusišypsok mums, Viešpatie“ melodija – amžino gyvybės ir mirties rato tema, kurią taip tiksliai atpažino ir užrašė Faustas. Žmogus, kuris jautė mūsų trapumo pulsą ir juo pasidalino.“

Teatro vadovė Daiva Baltūsytė-Len kompozitorių F.Latėną apibūdina konkrečiai ir prasmingai – kaip nuostabų patarėją. Tą, kuris be nereikalingų emocijų suprasdavo, patardavo, įkvėpdavo ramybe ir pasitikėjimu.

Vilniaus teatro „Lėlė“ bendruomenė: ilsėkitės ramybėje, brangus Kompozitoriau

Vilniaus teatras „Lėlė“, kartu su visa kultūrine bendruomene, liūdi netekęs kompozitoriaus F.Latėno, rašoma pranešime žiniasklaidai.

1979–1990 m. meninkas dirbo Vilniaus teatro „Lėlė“ muzikinės dalies vedėju, 1990–1991 m. buvo šio teatro direktorius. Išėjęs dirbti kitur, jis ir toliau nuolat bendradarbiavo su teatro „Lėlė“ kūrėjais.

F.Latėnas sukūrė muziką net keturiasdešimčiai „Lėlės“ spektaklių. Dirbo su tokiais režisieriais kaip Vitalijus Mazūras, Rimas Driežis, Nijolė Indriūnaitė, Aušra Paukštienė, Algirdas Mikutis ir kt. Šiuo metu kompozitorius kūrė muziką naujausiam dailininkės-režisierės Aušros Paukštienės spektakliui.

Pasak lėlininko Rimo Driežio, F.Latėno kūryba „Lėlės“ teatro spektakliams suteikė įpatingo skambėjimo ir gerokai praplėtė režisieriaus komponuojamų prasmių lauką. Teatrui šlovę atnešęs ne vienas Vitalijaus Mazūro spektaklis yra sukurtas bendradarbiaujant su kompozitorium F.Latėnu. Ko gero, būtent „Lėlėje“, kurioje kompozitorius brendo ir eksperimentavo, susiformavo jo požiūris į muziką Teatrui. Gilius ir vertingus atradimus jis įtvirtino kūriniais ne vien lėlių teatre ir paliko ateinančiom kartom galingą postūmį ieškojimams. Kad ir kokie iškiltų klausimai dėl muzikos Teatrui – visus atsakymus galima rasti F.Latėno kūriniuose.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

01:12
15:32
08:09

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata