Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 28d. 10:01

Tomas Dirgėla: apie laisvę, Palangą ir nepabostančias vaikų bibliotekas

Tomas Dirgėla Neišsiųsti CV
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Tomas Dirgėla

„Neišsiųsti CV“ – lengvi klausimai kebliems žmonėms. Jų pirmtakas – atminimų knygelės ar anketų sąsiuviniai, kuriuos mokykloje užpildyti prašydavo tavo bendraklasės. Tiesmuki klausimai taip pat yra tarsi lakoniški CV punktai, tik dėl savo nepatogių atsakymų niekada nebūtų išsiųsti. Toks psichologinis Lietuvos asmenybių archyvas sudarytas pasitelkiant 20 bendrų ir 3 asmeninius klausimus. Kviečiame susipažinti su Tomu Dirgėla:

1. Pirmas prisiminimas. Man keli metai, mama išleidžia į darželį, o aš nukeliauju pas močiutę į darbą kitame Palangos gale.

2. Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdamas kalbėti. Jėga!

3. Gražiausias keiksmažodis. ************************

4. Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinamas. Jis – šeimos žmogus.

5. Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Britų vaikų rašytojas Roaldas Dahlas.

6. Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Tėtis iš Annie M.G. Schmidt „Otutės“.

7. Filmas, kuriame norėčiau gyventi. „Švilpiko diena“.

8. Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris... Šiandien visko yra tiek daug, kad labiausiai trūksta tik paties trūkumo!

9. Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau... Maurice'o Sendako paveikslėlių knygą „Kur gyvena pabaisos“.

Šarūno Sabaičio nuotr. /Vaikų rašytojas Tomas Dirgėla
Šarūno Sabaičio nuotr. /Vaikų rašytojas Tomas Dirgėla

10. Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. PuuluupPuhja Tuulik.

11. Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Mano vaikystės Palanga.

12. Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Bet kuri vaikų biblioteka.

13. Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu... matę.

14. Pirmą kartą pasimylėjęs, aš... dar labiau apsidžiaugiau, kad ji greitai taps mano žmona.

15. Klausimas, kurio visada vengiu. Tai kodėl neatsivežėte knygų pardavimui?

16. Nė už ką negalėčiau... įkalti vinies tiesiai.

17. Jaučiuosi nuogas be... kojinių.

18. Absurdiškiausias gautas patarimas. Būk kaip Tadas, jam gerai sekasi matematika, jis gyvenime daug pasieks.

19. Lietuvoje baisiai pasigendu... žmonių, kurie džiaugtųsi ir didžiuotųsi čia gyvendami.

20. Katarsis – tai... kai niekas nežino, ką tarsis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Tomas Dirgėla
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Tomas Dirgėla

– Kaip pavyksta išlikti aktualiam vaikams, amžiaus grupei, nuo kurios, rodos, tik tolstama?

– Man padeda trys raktai. Pirmuoju atsirakinu savo vaikystę ir prisimenu, kas man buvo įdomu, kai buvau savo dabartinių skaitytojų amžiaus: ką skaitydavau, ką žaisdavau, kuo domėdavausi. Iš vienos pusės, tai kiek ir rizikinga, juk mano vaikystę ir mano skaitytojus skiria dvidešimt metų. Tačiau kol kas tai pasiteisina. Antrasis raktas – skaitymas.

Skaitytojų nepažinsiu, nesidomėdamas kitų autorių knygomis, kurios taip pat padeda susipažinti su vaikams aktualiomis temomis: kodėl vienų ar kitų knygų vaikai nepaleidžia iš rankų, ką artimo jose atranda. Trečias – ir svarbiausias – raktas yra susitikimai su savo skaitytojais akis į akį, kurių metu išgirstu reakcijas, patarimus, pastabas ar pasiūlymus čia ir dabar. O prie viso to dar pridedu ir humoro, kuris aktualus visiems vaikams ir ne vaikams!

– Apie ką rašyti vaikams negalima? O galbūt nėra neliestinų temų, svarbiau – forma?

– Manau, vaikams tikrai galima rašyti apie viską, neliestinų temų nėra. Svarbiausia, kaip jas perteiks autorius ar iliustratorius. Vaikams galima kalbėti ir apie jautriausius dalykus, tačiau tai daryti reikėtų subtiliai ir nepersistengiant.

Skaitytojų nepažinsiu nesidomėdamas kitų autorių knygomis, kurios taip pat padeda susipažinti su vaikams aktualiomis temomis.

– Koks vaikas buvote jūs pats?

– Kaip visi vaikai – ir padūkęs, ir liūdnas, ir linksmas, ir įsimylėjęs. Augau su močiute ir turėjau be galo daug laisvės – kad ir dar neturėdamas nei penkerių jau vienas vaikštinėdavau po poilsiautojų perpildytą vasarinę Palangą, prieš tai užsukdamas pas močiutę į darbą paprašyti vieno lito ledams. Gal kartais tos laisvės būdavo ir per daug, gal retkarčiais reikėdavo ir vienokių ar kitokių ribų, bet – iš kitos pusės – galbūt kaip tik dėl tos nelabai tradicinės vaikystės šiandien ir esu, kas esu?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas