Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 spalio 28d. 12:14

Užupio Respublikoje bus atidengiama dar viena lenta – Konstitucija hebrajų kalba

Renginys „Užupio Respublika skelbia laisvę žolei“
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Renginys „Užupio Respublika skelbia laisvę žolei“

2020 m. spalio 30 d. Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta hebrajų kalba ir rašmenimis bei Užupio sinagogos (Užupio skveras, priešais Užupio 36) atminimo paženklinimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ceremonijoje dalyvaus Užupio Respublikos prezidentas Romas G.Lileikis, premjeras Sakalas Gorodeckis, Užupio žydai ir jų bičiuliai.

Žydai bus antri, kurie po šios ceremonijos turės dvi Konstitucijas savo gimtosiomis kalbomis Užupyje.

„Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisias, kurie buvo paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Ganono metais, Konstitucijų sienoje Paupio gatvėje bus atidengta Užupio Respublikos Konstitucija hebrajų kalba. Žydų tauta naudoja posakį „žydų laimė“ (mazal yehudi), ir dažnai tai turi neigiamą konotaciją. Nors kartais jiems vis dėl to sekasi. Žydai bus antri, kurie po šios ceremonijos turės dvi Konstitucijas savo gimtosiomis kalbomis Užupyje. Prieš daug metų buvo atidengta lenta dalies vilniečių naudota jidiš kalba, o dabar bus atidengta lenta su atgaivinta moderniąja hebrajų kalba, kuri taps 40-ąja lenta Užupio Respublikos Konstitucijų alėjoje.“ – džaugiasi Danielius Gurevičius, vienas iš šio projekto idėjos iniciatorių.

Asm.archyvo nuotr./Danielius Gurevičius
Asm.archyvo nuotr./Danielius Gurevičius

„Pirmą sykį toks Užupio Respulikos projektas yra vykdomas, remiant Lietuvos Respublikos vyriausybei. Viliamės, jog nuo šiandien mūsų tautų užupiečių, žydų ir lietuvių, istorinės ir kultūrinės sąsajos taps dar tvirtesnės, o LR Vyriausybė skirs didesnį dėmesį daugiamečiam Užupio Respublikos indėliui nuosekliai skatinant bendruomeniškumo ir humanizmo puoselėjimą, ne vien pristatant šią žmonių Konstituciją kitomis pasaulio kalbomis. Smagu, kad šio projekto metu pavyko po kruopelytę atkurti Užupyje veikiusios sinagogos istorinę atmintį ir tai pristatyti šio laikmečio užupiečiams ir svečiams“, – sako projekto vadovas Sakalas Gorodeckis, Užupio Respublikos premjeras.

„Užupio Respublikos Konstitucija yra daugiausia kartų pasaulyje perskaitytas lietuviškas tekstas“, – dėsto mintis, tapusias klasika, Užupio Respublikos prezidentas Romas Lileikis, vienas iš Konstitucijos autorių.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Romas Lileikis
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Romas Lileikis

Šiek tiek istorijos apie Užupio žydus

Užupis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas jau XV amžiuje. Pagal namų ūkių surašymo duomenis 1887 m. Užupyje buvo 80 žydams priklausiusių pastatų. Juose gyveno daug tiek žinomų, tiek eilinių žydų vilniečių. Jie turėjo savo verslus ir parduotuves ir prieš šimtą metų buvo sunku nustebinti vilniečius užrašais hebrajiškais rašmenimis.

Tačiau laikai pasikeitė ir žydų kalbos buvo ištrintos iš atminties, o sienos naujai nuglaistytos. Mums, Užupio ir Lietuvos žydams, yra malonu stebėti jau gerą dešimtmetį vykstančius teigiamus pokyčius žydų paveldo atžvilgiu. Kai mes kalbame apie istoriją ir paveldą, turimi omenyje kažkodėl tik praeities dalykai ir įvykiai. Tačiau šiandien, mums yra ypatingai džiugu, kad įgyvendinamas kultūrinis projektas, kuris ir dabar, ir ateityje virs ryšiu tarp hebrajiškai ir lietuviškai kalbančių žmonių.

Persipildžius Šnipiškių žydų kapinėms, 1829 metais Užupio pakraštyje (dabartinių Olandų ir Krivių gatvių sankirta) buvo skirtas sklypas naujosioms Vilniaus žydų kapinėms. Pačiame Užupyje vietoje (Užupio g. 36 ir 38) ant Vilnelės kranto skardžio iki 1840 m. stovėjo medinė sinagoga, o priešais ją aikštėje veikė Užupio turgus. 1841 metais toje pačioje vietoje buvo pastatyta nauja mūrinė vienaukštė sinagoga.

Ji turėjo ypatingą svarbą Vilniaus žydams, nes čia rabinas Salanteris vadovavo čia veikusiai žydų mokyklai ješivai. 1846 m. lankydamasi Vilniuje šioje sinagogoje apsilankė bankininkas, filantropas, didysis žydų tautos interesų globėjas, Britanijos baronetas Mozė Montefiorė. Užupio sinagoga yra pagrindinė jidiš autoriaus vilniečio Chaimo Gradės (1910-1982) romano „Aguna“ (Žmona be vyro) (1961) veiksmo vieta.

Iš Vilniaus žydų kvartalo dabartinėmis Užupio ir Krivių gatvėmis į kapines ėjo kelias, vietinių gyventojų vadintas Mirusiųjų arba Mirties keliu. Sinagoga buvo laidotuvių procesijos sustojimo vieta, nuo kurios garbingo mirusiojo karstas į kapines buvo nešamas ant rankų. Apytikriu skaičiavimu nuo 1829 m. kai buvo įkurtos žydų kapinės Užupyje iki 1939 m. čia buvo palaidota apie 70 tūkstančių mirusiųjų.

Organizatorių nuotr./Užupio sinagogos pastatas
Organizatorių nuotr./Užupio sinagogos pastatas

Apie hebrajų kalbą ir raštą

Skiriami hebrajų kalbos raidos laikotarpiai: biblinis, pobiblinis, talmudinis, vidurinių amžių, moderniosios ir dabartinės hebrajų kalba. Seniausi pirmojo laikotarpio rašto paminklai – Senojo Testamento tekstai, antrojo – religinės teisės rinkinys Mišna ir Biblijos komentarų rinkiniai midrašai, trečiojo – Jeruzalės ir Babilonijos Talmudai.

Prasidėjus žydų šviečiamajam sąjūdžiui Haskala, XVIII–XIX a. hebrajų kalba pradėta leisti periodinius leidinius, kurti grožinę ir mokslinę literatūrą (Vilnius tapo vienu hebrajų grožinės literatūros centrų Rytų Europoje).

XIX a. pabaigoje, litvako E. Ben Jehudos ir jo vadovaujamų mokslininkų, iniciatyva bei pastangomis hebrajų kalba pradėta atgaivinti kaip šnekamoji ir 1948 metais tapo Izraelio valstybine kalba.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuotr./J. Epšteino žydų gimnazijos dėstomąja hebrajų kalba pučiamųjų orkestras. Vilnius. 1925 m.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuotr./J. Epšteino žydų gimnazijos dėstomąja hebrajų kalba pučiamųjų orkestras. Vilnius. 1925 m.

Užupio bendruomenė

Tai seniausiai ir nepertraukiamai veikianti Vilniaus bendruomenė (faktiškai pradėjusi veikti apytikriai nuo 1997 m.), vienijanti unikalaus Vilniaus senamiesčio priemiesčio – Užupio aktyvius gyventojus, tarp kurių dailininkai, rašytojai, kino režisieriai, kiti menininkai, mokslininkai, bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų organizatoriai, kitų sričių profesionalai, studentai, moksleiviai.

Užupio bendruomenė išsiskiria nekomercinių, atvirų, paprastai viešose erdvėse organizuojamų renginių, apjungiančių įvairias kultūros sritis bei menines veiklas, gausa. Jau du dešimtmečius Užupio bendruomenės renginiai praturtina Vilniaus bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, yra matomi, atviri, patrauklūs įvairaus amžiaus ir socialinės padėties vilniečiams ir miesto svečiams, skatina kūrybiškumą, įtraukia tiek patyrusius, tiek ir debiutuojančius profesionalius kūrėjus, mėgėjus, Užupio jaunimą, vilioja miestiečius ir miesto svečius.

Užupio bendruomenė yra Vilniaus bendruomenių asociacijos iniciatorė ir signatarė bei daugelio pilietinių iniciatyvų autorė, plintančių ir atkartojamų kitur.

Užupio respublika

Prieš du dešimtmečius Užupio bendruomenė ir jos žmonės Vilniaus miestui ir pasauliui padovanojo Užupio Respubliką (toliau – UžR) – Europoje ir už jos ribų pagarsėjusį bendruomenės kolektyvinį kūrinį, nuolat besivystantį, tobulinamą ir plėtojamą.

UžR kaip bendruomeninis, kultūrinis, meninis ir socialinis judėjimas dažnai lyginamas su Monmartru (Paryžius) ir Kristianija (Kopenhaga).

UžR turi savitą filosofiją ir raiškos formas – Nepriklausomybės dieną balandžio 1-ąją, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją, išverstą į daugiau nei 60 pasaulio kalbų, simboliką (4 spalvų vėliavas skirtingiems metų laikams), lengvai suteikiamą pilietybę (padorius piliečius visame pasaulyje), UžR garbės piliečius (tarp kurių Jonas Mekas, Antanas Mockus, Dalai Lama, Ugnė Karvelis ir kt.), Prezidentą poetą ir režisierių Romą Lileikį, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš gausios komandos savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), metų metais puoselėjamus tarptautinius ryšius ne tik su užsienio valstybėmis, bet ir Lietuvos Respublika, stabiliausią valiutą (EuroUžą), žiniasklaidos priemonę (Užupio TV), valstybinę svetainę internete uzupiorespublika.com, socialinį tinklą (Facebook paskyrą su 30 000+ sekėjų), nacionalinį patiekalą (UžBurgerį) ir kt.

Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti UžR URM yra akreditavusi daugiau nei 250 ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų santykių praktiką. Užupio Respublika yra pelniusi tarptautinį pripažinimą ir palaiko tiesioginius santykius su daugiau nei 30 Vilniuje, Varšuvoje ir Rygoje akredituotų užsienio atstovybių, kurių atstovai su džiaugsmu dalyvauja Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo šventime kasmet, balandžio 1-ąją.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomeninį identitetą ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę, nepaskęstant pilname pagundų kosmopolitiniame liūne.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

01:54
01:53
27:22

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/