Ne vienas žmogus S.Stallone sakė, kad aktoriumi jis niekada netaps. Galiausiai jis suprato: jei nori išvysti savo veidą kino afišose, vaidmenį teks susikurti pačiam.
Taip gimė „Rokis“ (Rocky). Parašęs filmo scenarijų, Stallone atsisakė kelių itin pelningų pasiūlymų jį parduoti, nes studijos norėjo, kad pagrindinį Filadelfijos boksininko vaidmenį atliktų kitas aktorius. Ši istorija netrukus pati taps filmu – Peteris Farrelly kuria biografinę juostą „I Play Rocky“.
Memuaruose S.Stallone pasakojimas baigiasi triumfu: „Rokis“ buvo nominuotas dešimčiai „Oskarų“, o 1977-aisiais pripažintas geriausiu metų filmu. Tačiau bene įdomiausia knygos dalis – tai, kas vyko iki šios sėkmės.
Valė liūtų narvus Centriniame parke
Prieš „Rokį“ S.Stallone Niujorke griebdavosi beveik bet kokio darbo, kad galėtų išgyventi. 1969 m. grįžęs į gimtąjį miestą ir mėgindamas prasimušti kaip aktorius bei scenaristas, vieną dieną jis užėjo į Centrinio parko zoologijos sodą pasiteirauti, ar šiam nereikia darbuotojų.
Po penkiolikos minučių būsimoji Holivudo žvaigždė jau stovėjo liūto narve su žarna, semtuvu ir kastuvu.
Aktorius prisimena, kad kvapas buvo toks stiprus, jog nuo liūtų šlapime esančio amoniako jam ašarodavo akys. Narvus jis valydavo kasdien nuo 5.30 iki 15.30 val. ir taip ištvėrė maždaug tris su puse savaitės.
Galiausiai S.Stallone išėjo iš darbo – be kita ko, dėl to, kad nuo jo sklindantis kvapas trukdė lankytis aktorių agentūrose.
Man patiko gyvūnai, bet nepatiko kasdien grįžti iš darbo dvokiant taip, tarsi turėčiau didžiausią pasaulyje šlapimo pūslės problemą.
„Man patiko gyvūnai, bet nepatiko kasdien grįžti iš darbo dvokiant taip, tarsi turėčiau didžiausią pasaulyje šlapimo pūslės problemą“, – rašo jis.
Tėvas vos nesugadino paskutinės „Rokio“ filmavimo dienos
S.Stallone santykiai su tėvais buvo sudėtingi. Frankas ir Jackie Stallone išsiskyrė, kai sūnui buvo vienuolika, o jo pasirinktos karjeros iš pradžių nepalaikė.
Vis dėlto tėvas vėliau atsidūrė ir „Rokio“ filmavimo aikštelėje. Paskutinę filmavimo dieną jam buvo patikėta iš pažiūros paprasta užduotis – reikiamu momentu paskambinti gongu per Rokio ir Apollo Creedo kovą.
S.Stallone teigia tėvui daugybę kartų paaiškinęs, kada tiksliai turi nuskambėti gongas: tuomet, kai pradeda atrodyti, kad Rokis gali laimėti kovą.
Tačiau filmuojant aktorius ėmė talžyti Apollo vaidinusį Carlą Weathersą, o gongas taip ir neskambėjo. S.Stallone galiausiai atsisuko į tėvą ir suriko, kad šis pagaliau smogtų į gongą.
Tėvas atsakė dar pikčiau – liepė sūnui ant jo nerėkti. S.Stallone prisimena, kad akimirką jiedu net stovėjo pasirengę susimušti. Aktorius galiausiai atsiprašė, o netrukus jo tėvas dingo iš filmavimo aikštelės.
Richardui Gere'ui pagrasino išmušti dantis
1973 m. S.Stallone gavo vaidmenį filme „Flatbušo lordai“ (The Lords of Flatbush), kuriame tuo metu taip pat turėjo vaidinti Robertas De Niro ir Richardas Gere'as.
Per improvizacinę sceną R.Gere'as sugriebė S.Stallone už marškinėlių ir nagais įsirėžė jam į odą. S.Stallone paprašė liautis, tačiau per kitą dublį aktorius tai pakartojo.
Tuomet S.Stallone režisieriaus Stepheno Veronos paklausė, ar galėtų sureaguoti taip, kaip reaguotų realiame gyvenime.
Režisieriui pasiteiravus, ką jis padarytų, S.Stallone atsakė: „Išmuščiau jam dantis.“
„Prašau, nedaryk to“, – atsakė režisierius.
Vėliau įtampą dar labiau padidino incidentas, kai R.Gere'as ant S.Stallone kojos išpylė vištienos riebalų. Aktoriai vėl susikivirčijo, o galiausiai R.Gere'as iš filmo buvo atleistas.
De Niro projektą paliko dėl kito filmo. Jų vaidmenys galiausiai atiteko Perry Kingui ir vėliau serialo „Laimingos dienos“ (Happy Days) žvaigžde tapusiam Henry Winkleriui.
Buvo toks neturtingas, kad vedė vilkėdamas iš filmo pasiskolintą kostiumą
Finansiniai sunkumai – viena nuolat pasikartojančių S.Stallone memuarų temų. Ilgus metus jo racioną daugiausia sudarė žali kiaušiniai ir varškė. Padėtis nebuvo smarkiai pagerėjusi ir 1974 m., kai jis vedė pirmąją žmoną Sashą Czack.
Tuo metu S.Stallone jau buvo gavęs antraplanį vaidmenį gangsterių filme „Kaponė“ (Capone), todėl bent jau turėjo iš kur gauti vestuvinį kostiumą.
„Sasha norėjo nusipirkti vestuvinę suknelę, bet negalėjome sau to leisti. Visi mūsų pinigai atitekdavo nuomai, maistui ir automobilio remontui. Vos vertėmės, todėl ji pasisiuvo suknelę iš senos lininės užuolaidos, buvusios nuomojamame name“, – prisimena aktorius.
Pats S.Stallone neturėjo nė vieno tinkamo kostiumo, todėl iš filmo kostiumų skyriaus pasiskolino XX a. trečiojo dešimtmečio gangsterio kostiumą – kartu su batais ir antbačiais.
„Su pagal to laikotarpio madą atgal sušukuotais plaukais atrodžiau taip, tarsi būčiau iškritęs iš laiko mašinos“, – rašo jis.
Mama atsisakė kartu vykti į „Oskarus“
Net didžiausios S.Stallone karjeros sėkmės akimirką jo santykiai su tėvais neapsiėjo be kuriozų.
Kai „Rokis“ netikėtai buvo nominuotas net dešimčiai „Oskarų“, S.Stallone sužinojo, kad jo tėvas slapta nusiuntė filmo prodiuseriams savo paties parašytą scenarijų. Jo pavadinimas – „Rokis II“.
Tuo metu S.Stallone pakvietė motiną Jackie kartu vykti į „Oskarų“ ceremoniją. Ši paklausė, ar galėtų kartu pasiimti savo kirpėją Vivian.
Sūnui paaiškinus, kad turi tik vieną laisvą vietą, motina atsakė: „Tuomet negaliu važiuoti. Pažiūrėsiu per televizorių.“
1977 m. „Rokis“ laimėjo tris „Oskarus“, tarp jų – ir svarbiausią, geriausio filmo apdovanojimą.





